Hormoninės kontracepcijos vartojimas po skubiosios kontracepcijos

2019-06-27 | Ligos.lt

Violeta Stigienė 1, 2; Žana Bumbulienė 1, 2

1.VU MF Klinikinės medicinos institutas Akušerijos ir ginekologijos klinika

2. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Akušerijos ir ginekologijos centras

 

Įvadas

Nepaisant didelio patikimų kontracepcijos priemonių pasirinkimo, šiuolaikiniame pasaulyje neplanuotų arba kitaip vadinamų nepageidaujamų nėštumų problema išlieka aktuali. Toks nėštumas yra ne tik psichologinė, medicininė, bet ir socioekonominė problema. Didelės dalies nepageidaujamų nėštumų galėtų būti išvengta naudojant skubiosios kontracepcijos priemones.

Skubioji kontracepcija yra saugi ir efektyvi priemonė, skirta išvengti nėštumo po lytinių santykių, kai nebuvo naudojamos apsauginės priemonės, kitu atveju kai kontraceptinė priemonė buvo naudota neteisingai arba paprasčiausiai nesuveikė, pvz., lytinių santykių metu plyšus prezervatyvui [1].

Tyrimų duomenimis, jei nesaugūs lytiniai santykiai pasikartojo tame pačiame menstruaciniame cikle po skubiosios kontracepcijos panaudojimo, reikšmingai padidėja nėštumo rizika [2]. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl kiekvienai pacientei reikia individualiai parinkti efektyvų, paprastą ir patogų naudoti kontracepcijos metodą, apsaugantį moterį nuo neplanuoto pastojimo.

Skubioji hormoninė kontracepcija

Pirmieji duomenys apie galimybę vartoti skubiąją kontracepciją paskelbti 1970 metais [2]. Lietuvoje skubiosios kontracepcijos registruotas indikacijas turi preparatai, kurių veikliosios medžiagos yra levonorgestrelis ir ulipristalio acetatas. Šių preparatų veikimas yra pagrįstas ovuliacijos blokavimu. Svarbu pabrėžti, kad skubioji kontracepcija veikia tik tada, kai dar nėra įvykusi apvaisintos kiaušialąstės implantacija gimdoje [1, 2].

Levonorgestrelis – tai progestinas, kuris rinkoje kaip skubiosios kontracepcijos priemonė naudojamas dvidešimt metų. Levonorgestrelio 1,5 mg tabletę arba dvi tabletes po 0,75 mg rekomenduojama išgerti per 72 valandas po nesaugių lytinių santykių. Šis preparatas suvartotas iki ovuliacijos blokuoja folikulo vystymąsi, atitolina ovuliaciją, taip pat tirština gimdos kaklelio gleives. Išgėrus tabletę jau po įvykusios ovuliacijos sudaromos nepalankios sąlygos kiaušialąstei implantuotis gimdos gleivinėje ir sutrikdoma kiaušintakių peristaltika [1, 2].

Naujos kartos skubiosios kontracepcijos priemonė, kurios veiklioji medžiaga yra ulipristalio acetatas, pirmą kartą Europos Sąjungoje buvo įregistruota 2009 metais, o Jungtinėse Valstijose 2010 metais. Viena 30 mg ulipristalio acetato tabletė gali būti išgerta per 120 valandų po nesaugių lytinių santykių [1, 2]. Šis preparatas veikia slopindamas arba stabdydamas ovuliaciją, panaikindamas liuteinizuojančio hormono (LH) koncentracijos didėjimą. Farmakodinaminiai duomenys rodo, kad net pavartojus prieš ovuliaciją (jau didėjant LH), ulipristalio acetatas gali pavėlinti folikulų plyšimą bent penkiomis dienomis [3].

Reikia paminėti, kad skubiosios kontracepcijos priemonės dėl didelės progestino dozės vartojamos tik išimtiniais atvejais.

 

Skubiosios hormoninės kontracepcijos šalutinis poveikis

Atliktų tyrimų duomenimis, padidėjęs skubiosios kontracepcijos priemonių prieinamumas nepadidino nesaugių lytinių santykių ir nepageidaujamų nėštumų skaičiaus. Ilgalaikių skubiosios kontracepcijos tyrimų duomenimis, šis metodas yra saugus ir efektyvus, nesukeliantis ryškesnių šalutinių poveikių [2]. Galimi nežymūs nepageidaujami reiškiniai: pykinimas, galvos skausmas, kraujingos ar tepančio pobūdžio išskyros iš lytinių organų, mėnesinių vėlavimas. Dažnai pirma mėnesinių ciklo diena nusikelia savaitei. Rečiau pacientės gali skųstis pilvo skausmu, padidėjusiu krūtų jautrumu, galvos svaigimu, nuovargiu. Šie šalutiniai poveikiai neužtrunka ilgiau kelių dienų, dažniausiai praeina per 24 valandas [1, 4].

Atlikti tyrimai patvirtina, kad skubioji kontracepcija nesukelia rizikos ją pavartojus jau pastojus ir nėra žalinga embriono vystymuisi. Nenustatyta, kad skubioji kontracepcija didintų ektopinio nėštumo riziką <...>

 

Tęsinys leidinyje "Ginekologijos aktualijos" 2019 m. Nr.1.