Izoliuoti šlapimo pokyčiai

Įvadas

Izoliuoti šlapimo pokyčiai – tai hematurija, proteinurija, leukociturija, gliukozurija, kai nėra kitų ligų požymių (karščiavimo, bendrųjų ne­galavimo požymių, uždegimui būdingų kraujo pokyčių, išbėrimų odoje, patinimų, padidėjusio kraujospūdžio).

Šlapimo mėginio paėmimo būdai

Prieš imant tirti šlapimo mėginį, būtina api­plauti išorinius lyties organus tekančiu vandeniu su muilu. Šlapimo mėginys imamas iš šlapimo srovės vidurio į specialų indelį. Tiksliau ir greičiau šla­pimo mėginį galima paimti kateteriu. Kūdikiams šlapimą galima rinkti į sterilų tam skirtą maišelį. Jeigu, renkant šlapimą į maišelį vaikas nepasišla­pina per 1 val., maišelis turi būti keičiamas nauju.

Negalima šlapimo mėginio imti iš sauskelnių, vystyklų arba puoduko. Reikia prisiminti, kad seksualinis aktyvumas vienai parai gali padidinti baltymo ir ląstelių kiekį šlapime. Šlapimo mėgi­nio negalima imti esant mėnesinėms, taip pat 2–3 dienas joms pasibaigus (prireikus galima naudoti vagininius tamponus).

Hematurija

Hematurija diagnozuojama nustačius šlapime eritrocitų. Sveikų vaikų šlapime taip pat gali būti eritrocitų. Tiriant sveikų 6–15 metų vaikų šlapi­mą juosteliniu analizatoriumi, eritrocitų nustatoma 3–4 proc. Vertinant rezultatus, būtina atsižvelgti į klaidingai teigiamą atsakymą tuo atveju, jei šlapi­mas buvo užterštas oksidantais (esant jo pH > 9 arba yra didelė bakteriurija). Juosteliniu analizatoriumi nustatyta hematurija turi būti patvirtinta mikrosko­puojant šviežio centrifuguoto šlapimo nuosėdas.

Hematurija laikoma nenormalia, kai eritrocitų yra daugiau nei 5/μl. Jei vaiko šlapime nustato­mas nenormalus kiekis eritrocitų, rekomenduo­jama pamatuoti kraujospūdį ir šlapimo mėginį kartoti kartą per savaitę 2–3 savaites. Kartojant šlapimo mėginius, būtina riboti fizinį krūvį, ne­dalyvauti sportinėse varžybose. Hematurija gali būti makroskopinė (pakinta šlapimo spalva) arba mikroskopinė, kuri dažniausiai nustatoma vyk­dant profilaktinę patikrą, arba susijusi su kitomis ligomis. Pagal kilmę hematurija gali būti inksti­nė (įvairios glomerulonefrito formos, sisteminės ligos, įgimtos nefropatijos, navikai) ir neinkstinė (infekcijos, akmenligė, hiperkalciurija, traumos, kraujagyslių pokyčiai).

Inkstinę hematuriją galima įtarti, kai:

- šlapime randama aeritrocitinių cilindrų;

- jei, nesant makrohematurijos, per parą šlapime randama > 100 mg/m2 baltymo;

- pakitusių (dismorfinių) eritrocitų kiekis šlapi­me siekia > 30 proc., akantocitų – > 5 proc.

Jei hematurija nustatoma nuolat, toliau vaikas stebimas taip, kaip pateikiama 1 pav.

Proteinurija

Sveikų vaikų šlapime baltymo gali būti < 100 mg/m2 arba mažiau nei 150 mg/p., naujagi­mių – iki 300 mg/m2. Pusę kiekio šių baltymų su­daro inkstų kanalėliuose gaminamas Tamm-Hors­fallo baltymas, kitą dalį – plazmos albuminas (apie 40 proc.) ir mažos molekulinės masės baltymai (β2-mikroblobulinas ir aminorūgštys). 5–10 proc. sveikų mokyklinio amžiaus vaikų šlapime randa­ma baltymo, tačiau tik 0,1 proc. proteinurija yra nuolatinė.

Baltymą šlapime galima ištirti keliais būdais:

- juosteliniu šlapimo analizatoriumi pusiau kie­kybiniu būdu nustatomas tik albuminas. Jei šlapimo pH > 9, jame yra rentgenokontrastinių medžiagų arba antiseptikų (chlorheksidino), makrohematurija, šlapimas yra užterštas glei­vėmis, galima klaidingai teigiama reakcija. Reikšmių vertinimas pateikiamas 1 lentelėje;

- tiksliau baltymo kiekį šlapime galima įvertinti renkant šlapimą 24 val. Proteinurija yra pato­loginė, jei baltymo vaiko paros šlapime yra daugiau nei 100 mg/m2;

- kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių paros šlapimą surinkti sunku, turi būti nustato­mas baltymo ir kreatinino santykis rytinia­me šlapimo mėginyje. Normalus santykis yra < 0,2 mg baltymo/mg kreatinino (arba < 20 mg baltymo/mmol kreatinino).

Vaikų šlapime baltymo kiekis gali padidėti dėl:

- inkstų kamuolėlių pažeidimo (mažųjų pokyčių nefropatija) ar padidėjusios baltymų filtracijos per nepažeistus kamuolėlius (karščiavimas, fi­zinis krūvis, ortostatinė proteinurija);

- inkstų kanalėlių pažeidimo, sutrikus mažos molekulinės masės baltymų reabsorbcijai juo­se. Dažnai kartu nustatoma gliukozurija, fosfa­turija, inkstų proksimalinių kanalėlių acidozė;

- padidėjusios mažos molekulinės masės balty­mų ekskrecijos, esant suintensyvėjusiai jų ga­mybai (perpildymo proteinurija). Perpildymo proteinurija dažniausiai nustatoma suaugusie­siems (mielominė liga).

Jei juosteliniu analizatoriumi tiriant vaiko šla­pimo mėginį randama baltymo, rekomenduojama kartoti rytinį šlapimo mėginį ir tolesnį tyrimą pla­nuoti taip, kaip parodyta 2 pav. Esant nuolatinei proteinurijai, būtina surinkti išsamią anamnezę, pamatuoti arterinį kraujo spaudimą, atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima vertinti inkstų funkci­jos rodiklius (šlapalo, kreatinino), kraujo serume ištirti elektrolitus, bendrojo baltymo, albumino, cholesterolio kiekį. Inkstus būtina įvertinti ultra­garsiniu tyrimu. Nustačius pokyčius, remiantis at­liktais tyrimais arba esant neaiškiai proteinurijos priežasčiai, pacientą reikia siųsti konsultuoti su vaikų nefrologu.

Leukociturija

Leukocituriją galima vertinti keliais būdais:

- juosteliniu šlapimo analizatoriumi nustatomas leukocitų esterazės aktyvumas. Tai pusiau kiekybinis tyrimas, kurio jautrumas siekia 84 proc. Tačiau galimas klaidingai neigiamas (didelė proteinurija, gliukozurija arba oksala­turija) arba klaidingai teigiamas (Kawasakio liga) leukocitų esterazės testas;

- šlapimo mikroskopiniu tyrimu nustatytas leukocitų kiekis turi būti < 10/μl. Leukoci­turija laikoma reikšminga, jei mikroskopuo­jant yra > 10 leuk./μl. Visada svarbu įsiti­kinti, ar leukocituriją sukėlė šlapimo organų infekcija (kartu gali būti saiki proteinurija, teigiamas NIT testas) ar jos priežastys yra kitos, pavyzdžiui, netinkamai paimtas šla­pimo mėginys, inkstų intersticinio audinio ligos, akmenligė. Šlapimo organų infekcijai galutinai patvirtinti turi būti atliktas šlapi­mo pasėlis.

Gliukozurija

Tiriant šlapimą juosteliniu analizatoriumi, gliukozės nerandama tol, kol jos kiekis krau­jo plazmoje neviršija gliukozės reabsorbcijos slenksčio inkstuose (10 mmol/l). Proksimali­nių inkstų kanalėlių pažeidimą galima įtarti tuomet, kai gliukozurija nustatoma esant nor­maliam gliukozės kiekiui kraujo plazmoje. Šis pažeidimas gali būti izoliuotas (inkstinė gliukozurija) arba nustatomas su fosfaturija, inkstų tubuline acidoze, aminoacidurija, bū­dingas ir pirminiam, ir antriniam Fankonio sindromui.

Rekomendacijos esant izoliuotiems pokyčiams šlapime

- Vertinant pokyčius šlapime, būtina įsitikinti, kad jo mėginys paimtas tinkamai. Jei kyla abe­jonių, rekomenduojama šlapimo tyrimą kartoti.

- Epizodinė mikroskopinė hematurija arba pro­teinurija yra gerybinės būklės, dažniausiai praeinančios savaime ir nereikalaujančios pa­pildomo tyrimo.

- Jei mikroskopinė hematurija nustatoma nuolat arba kartu yra ir proteinurija, padidėjęs arteri­nis kraujo spaudimas, vaiko šeimoje yra ser­gančiųjų inkstų ligomis arba pakinta šlapimo spalva, būtina vaikų nefrologo konsultacija.

- Jei tiriant šlapimo mėginius juosteliniu ana­lizatoriumi nuolat randama baltymo, reko­menduojama įvertinti jo kiekį kiekybiškai. Nustačius patologinį baltymo kiekį šlapime (100 mg/m2/p.) arba nefrozinio tipo protei­nuriją (≥ 1 000 mg/m2 ar > 3 g/p.), būtina vaikų nefrologo konsultacija.

Šaltinis: „Pediatrija“, 2017m. Nr.1