Kosintis vaikas

Kosulys apsaugo žmogaus organizmą, pašalindamas skreplius, dirginamąsias medžiagas bei infekcijų sukėlėjus iš kvėpavimo takų. Taigi kosulys ne visada reiškia, jog vaikas serga. Kosulio refleksas būna susiformavęs tik 25 proc. naujagimių, tačiau net 80 proc. 1 mėn. amžiaus kūdikių gali kosėti.

Vaikų peršalimo ligos, kurių pagrindinis simptomas yra kelias savaites trunkantis kosulys, – dažniausia tėvų kreipimosi į šeimos gydytojus priežastis. Kosulį vaikams gali sąlygoti daug įvairių kvėpavimo takų ligų, todėl labai svarbu rasti pagrindinę priežastį ir skirti reikiamą gydymą. Visuomenės apklausos duomenimis, tėvai labai dažnai skundžiasi tik izoliuotu simptomu – vaiko kosuliu. Kosulys nesant peršalimo būna 10 proc. ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų, 28 proc. berniukų ir 30 proc. mergaičių. Ūminį kosulį paprastai sukelia viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija, o lėtinį – dažniau kitos būklės, kartais net labai sunkios. Vienintelė priežastis, kuri lemia lėtinį kosulį, nustatoma 82 proc. vaikų, o apie 25 proc. kosinčių vaikų randamos dvi ar daugiau etiologinių priežasčių. Jei kosulio kilmė žinoma, gydymas būna efektyvus 84–97 proc. atvejų, todėl kosulio priežasčių reikia ieškoti, o ne vartoti kosulį slopinančius vaistus. Daugelis autorių vaikų lėtiniu kosuliu vadina tokį, kuris tęsiasi ilgiau nei 4 savaites, o suaugusiųjų – ilgiau nei 8 savaites. Britų torakalistų draugijos metodinėse rekomendacijose lėtinis kosulys suskirstytas į keletą grupių pagal kosulio pobūdį, eigą ir trukmę:

„. ūminis – iki 3 sav.;

„. lėtinis >8 sav.;

„. ūminis užsitęsęs – 3–8 sav. (pvz., kokliušas, povirusinis kosulys);

„. pasikartojantis – kosulys neperšalus kartojasi du ar daugiau kartų per metus, trunka 7–14 d.; kai periodai dažni, sunku atskirti nuo lėtinio kosulio.

„. povirusinis – kosulys po virusinės VKT infekcijos, trunkantis ilgiau nei 3 sav.;

„. nespecifinis – nuolatinis sausas kosulys nesant kitų kvėpavimo takų sistemos simptomų, nėra pokyčių plaučių rentgenogramoje, fizinė raida neatsilikusi, vaikas atrodo sveikas;

„. specifinis – rasta priežastis, sukėlusi kosulį. Lėtinis kosulys labai susijęs su aplinkos veiksniais (drėgme namuose, oro tarša) bei socialine ekonomine padėtimi. Jei šeimoje rūko abu tėvai, lėtinio kosulio paplitimas tarp vaikų iki 11 metų išauga iki 50 proc. Kosulys vargina ne tik vaikus, bet ir visus šeimos narius,neleidžia vaikui išsimiegoti, sukelia problemų lankant darželį ar mokyklą, treniruotes, žaidžiant. Kosintis vaikas neleidžia išsimiegoti tėvams, trukdo mokytojams. Naujausi tyrimai atskleidė, kad tėvai vaiko kosulį vertina kitaip nei gydytojai, todėl būtina išsami ligos anamnezė bei objektyvūs tyrimai. Yra daug priežasčių, sąlygojančių lėtinį kosulį, dažniausios jų – užnosinis varvėjimas, astma, gastroezofaginio refliukso liga, bronchektazės, tačiau mažesniems vaikams kosulį gali lemti įgimtos sklaidos ydos, įkvėpti svetimkūniai, ne mažiau svarbi aplinkos veiksnių įtaka. Dažniausios lėtinio kosulio priežastys pateiktos eilės tvarka pagal dažnumą (1 lentelė). Ieškant galimos kosulio kilmės, labai svarbu išsiaiškinti buvusias problemas naujagimystės periodu, rijimo ar valgymo sutrikimus, atliktus skiepus, persirgtas infekcines ligas, buvusias alergines reakcijas ir alergines ligas šeimoje, artimuosius, sergančius tuberkulioze, lėtines kvėpavimo takų ligas šeimoje, rūkymo įpročius, laikomus naminius gyvūnus. Labai svarbu įvertinti vaiko fizinę raidą – svorį ir ūgį, nes sulėtėjusio augimo priežastis gali būti sunki lėtinė liga.

ERS lėtinio kosulio diagnostikos ir gydymo susitarime pateiktas vaikų lėtinio kosulio tyrimo algoritmas matyti paveiksle. Rekomenduojama išsiaiškinti, ar kosulys sausas, ar produktyvus ir drėgnas, koks kosulio pobūdis: su reprizu būdingas kokliušui ar parakokliušui; staccato – mikoplazmos bei chlamidijos sukeltoms ligoms; „lojantis“ – laringitui, metalinis lyg „iš triūbos“ – psichogeniniam kosuliui; su krauju – tuberkuliozei ir t. t., kas paskatina kosulį: fizinis krūvis, valgymas ir t. t., ar yra kitų kvėpavimo takų ligų simptomų. Pastarųjų metų moksliniai tyrimai, kuriuose naudota garso įrašų aparatūra, įrodė, jog sveikas (tuo metu nesergantis viršutinių kvėpavimo takų ligomis) vaikas sukosi 11 kartų per dieną, o kai kurie vaikai – net 30 kartų. Kosulys padažnėja susirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Kai kurie vaikai jomis serga 8–10 kartų per metus, ypač rudens, žiemos, pavasario sezonu. Kosulys paprastai tęsiasi ilgiau nei 7 dienas. Taigi kartais būna labai sunku, tačiau labai svarbu atskirti virusų sukeltą pasikartojantį kosulį „sveikai“ atrodančiam vaikui nuo sąlygoto sunkių lėtinių ligų.

 Nerimą keliantys simptomai:

„. pradžia naujagimystėje;
„. kosulys valgant;
„. staigi kosulio pradžia;
„. lėtinis drėgnas (produktyvus) kosulys, kai atkosima skreplių;
„. prakaitavimas naktimis;
„. svorio mažėjimas;
„. nesiliaujantis ar net ryškėjantis (blogėjantis) kosulys;
„. lėtinių plaučių ligų simptomai.

Lėtinio kosulio sėkmingą gydymą lemia teisinga diagnozė. Diagnozuoti padeda keletas paprastų ir įprastų tyrimo metodų:
„. detali, kruopščiai surinkta ligos ir gyvenimo anamnezė;
„. detalus klinikinis ištyrimas;
„. krūtinės ląstos rentgenografija;
„. kvėpavimo funkcijos tyrimas be bronchų hiperreaktyvumo tyrimo ar su juo, kai vaikas geba tai atlikti (~6–7 m.);
„. skreplių tyrimas;
„. alergijos tyrimas (odos dūrio mėginiai ar specifiniai IgE);
„. jei reikia – bronchoskopija ir kompiuterinė tomografija.

Galimos „sveikai atrodančio“ vaiko kosulio priežastys ir tyrimai bei sunkių būklių tyrimai pateikti 2 ir 3 lentelėse. Taigi kosulys gali būti labai įvairus, tačiau daugelis vaikų serga nesunkiai ar yra sveiki. Įtarimas, kad kosintis vaikas serga sunkia lėtine liga, kyla gerai surinkus anamnezę bei apžiūrėjus vaiką. Nuodugni vaiko apžiūra padiktuoja vaikų gydytojui specialistui tolesnę tyrimų seką. Pasinaudojus kosulio tyrimų algoritmu, kosulio etiologija nustatoma 80 proc. atvejų ir jis veiksmingai gydomas. Ketvirtadaliui ligonių kosulį sukelia keletas etiologinių priežasčių, todėl, nesant efekto gydant vieną ligą, reikia ieškoti kitos galimos etiologinės priežasties ir gydyti. Pavyzdžiui, vaikai, sergantys astma, gali sirgti sinusitu ar gastroezofaginio refliukso liga, šios ligos blogina astmos būklę ir dar pačios sukelia lėtinį kosulį. Taigi, norint sėkmingai diagnozuoti ir gydyti vaikų lėtinį kosulį, būtinas kelių subspecialybių vaikų gydytojų bendradarbiavimas.

Doc. dr. Jolanta Kudzytė LSMU MA Vaikų ligų klinika

Šaltinis: „Lietuvos gydytojo žurnalas“,Nr 1, 2016m.