Liekamosios aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos rizika

Įvadas

Medicina tampa vis labiau individualizuota – pacientams stengiamasi parinkti jiems tinkamiausią gydymą. Tačiau šis požiūris yra mažai pasikeitęs gydant aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligas (AŠKL). Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad statinai apsaugo nuo pakartotinio kardiovaskulio įvykio pacientus, kuriems yra hiperlipidemija (1), taip pat nustatyta, kad sumažinus mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-ch) koncentraciją sumažėja ir AŠKL nepalankių įvykių dažnis (2–5). Dėl teigiamo statinų poveikio dabar yra pagrįstas jų skyrimas ir pacientams, kuriems nėra akivaizdžios dislipidemijos, o anamnezėje nėra nustatyta širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Nepaisant to, pacientams, kuriems yra skirtas gydymas statinais, išlieka neišspręsta reikšmingai padidėjusi didžiųjų kardiovaskulinių įvykių rizika, kuri vadinama liekamąja rizika.

2018 metais Amerikos kardiologų kolegija ir Amerikos širdies asociacija publikavo praktines dislipidemijos gydymo gaires (6). Jose teigiama, kad kuo daugiau yra sumažinama MTL-ch koncentracija, tuo labiau sumažėja AŠKL rizika. Gairėse pacientai yra suskirstyti pagal cholesterolio koncentraciją, AŠKL anamnezę, aterosklerozės rizikos veiksnius, o nuo to priklauso ir rekomenduojamas gydymas pirminei ar antrinei AŠKL prevencijai.

2 tipo cukrinis diabetas (CD) kartu su dislipidemija veikia sinergiškai ir didina liekamąją AŠKL riziką (7). Didelės apimties klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo >270 tūkst. 2 tipo CD sergančių pacientų, rezultatai rodo, kad, pacientams koreguojant tokius aterosklerozės rizikos veiksnius kaip glikuotas hemoglobinas, MTL-ch, albuminurija, padidėjęs kraujospūdis ir rūkymas, jiems nėra miokardo infarkto (MI) liekamosios rizikos, palyginti su bendrąja populiacija (8). Tai rodo, kad CD sergantiems pacientams labai svarbu koreguoti visus aterosklerozės rizikos veiksnius, kartu ir dislipidemiją.

Tyrinėjant genetiškai skirtingas pacientų variacijas, nustatyta, kad liekamoji AŠKL rizika yra didesnė pacientams, turintiems genetiškai padidėjusią riziką ir kartu esant padidėjusiai trigliceridų koncentracijai, sumažėjusiai didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-ch) koncentracijai ir esant uždegimui (9, 10). Taigi, siekiant sumažinti liekamąją aterosklerozės riziką, svarbu veiksmingai koreguoti trigliceridų, DTL-ch koncentracijas ir uždegiminius procesus 

Parengė gyd. Rasa Geigalienė

Tęsinys leidinije Internistas Nr. 3