Lietuva: ar tikrai nenorime gyventi ilgiau?
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pati dažniausia gyventojų sergamumo, neįgalumo ir mirtingumo priežastis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 metais Lietuvoje mirė 40,3 tūkst. žmonių, iš jų 56,0 proc. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų (palyginti: 19,9 proc. mirė nuo piktybinių navikų, 8,3 proc. – nuo išorinių priežasčių).
Išeminės širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis ne tik senyvame amžiuje, bet ir darbingo amžiaus žmonių grupėje. 2014 metais tarp 16–64 m. amžiaus žmonių nuo išeminės širdies ligos mirė 310 moterų ir net 1396 vyrai. Taigi ŠKL yra labai svarbi ne tik medicinos, visuomenės sveikatos, bet ir socialinė, valstybės ekonomikos problema. Lietuvoje mirštamumas nuo ŠKL yra vienas didžiausių Europoje ir nelinkęs mažėti – jis yra 3 kartus didesnis nei Šiaurės Europos šalyse. Jau nuo 45 metų amžiaus ŠKL tampa vyraujančia, tai yra dažniausia, mirties priežastimi. Pirmiausia pažeidžiama vyrų populiacija. Jau nuo 53 metų amžiaus vyrų skaičius Lietuvoje pradeda smarkiai mažėti. Mūsų šalies vyrų gyvenimo trukmė yra viena mažiausių Europoje: jie 10 metų trumpiau gyvena už Europos ir Amerikos vyrus, 11 metų trumpiau nei lietuvės moterys. Paprastai santuokoje moterys būna apie 2 m. jaunesnės už vyrus, taigi po vyro mirties jos priverstos našlauti vidutiniškai 13 metų.
Lietuviški ypatumai
Lietuva pagal statinų vartojimą (nustatytų paros vienetų/ 1000 gyventojų per parą) užima vieną paskutiniųjų vietų Vidurio Europoje: mažiau nei Lietuvoje statinų vartojama tik Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Estijoje ir Latvijoje statinų suvartojama apie 2,5 k. daugiau nei Lietuvoje, Lenkijoje – apie 6 kartus daugiau, Čekijoje – apie 8 kartus daugiau. Statinų suvartojimas 2007 metais Lietuvoje buvo 8 vienetai/1000 gyventojų per parą, 2012 metais – 12 vienetų/1000 gyventojų per parą, 2013 metais – 15 vienetų/1000 gyventojų per parą. Statinų populiarėjimo tempai Lietuvoje labai lėti.
Statinų terapijos plėtrą Lietuvoje stabdo nepagrįsti šių vaistų kompensacijos apribojimai: tik kardiologai gali išrašyti pirmąjį kompensuojamąjį receptą, jie nėra kompensuojami po išeminio insulto, praeinančio smegenų išemijospriepuolio (PSIP), sergant stabilia krūtinės angina, cukriniu diabetu. Dar nesergantiems ŠKL asmenims pirminei profilaktikai atorvastatinas kompensuojamas tik esant labai didelei dislipidemijai (BCH > 7,5 mmol/l arba MTL–Ch > 6,0 mmol/l, arba TG > 4,5 mmol/l). Aktyviausio iš statinų, rozuvastatino, kompensavimas Lietuvoje yra labai apribotas, todėl tik 4 proc. jo parduodama kompensuojamo.
Vienas tyrimas nustatė, kad Lietuvoje tarp arterine hipertenzija sergančių asmenų, priskiriamų vidutinės rizikos grupei, per didelį MTL–Ch turi 81 proc. pacientų, didelės rizikos grupėje – 94 proc., o labai didelės rizikos grupėje – net 97 proc. pacientų. Taigi, kuo paciento ŠKL rizika didesnė, tuo blogiau kontroliuojama lipidemija, o tai dar labiau didina riziką.
Lietuvoje populiariausios mažos statinų dozės (atorvastatino 10–20 mg, rozuvastatino 5–10 mg). Net jei ligonis gydomas statinais, dažnai šių vaistų skiriama per mažai, neefektyviomis dozėmis, todėl nepasiekiama tikslinių lipidemijos lygių ir neužtikrinama reikiama profilaktika.
Valstybinė ligonių kasa 2014 metais statinams kompensuoti išleido tik apie 1 mln. eurų, tai sudaro tik 1–2 proc. visiems kardiologiniams vaistams skiriamų lėšų, tuo tarpu kitos šalys statinams skiria nuo 20 proc. (Suomija, Slovakija) iki 47 proc. (Didžioji Britanija, Slovėnija) kardiologiniams vaistams skirto biudžeto. Tai rodo, kad mūsų šalyje nacionalinę sveikatos politiką įgyvendinančiose institucijose pasaulyje pripažinta veiksminga ŠKL profilaktikos strategija statinais dar nesulaukė atgarsio. Statinų vartojimas ir išlaidos šiems vaistams yra mažiausi Europos Sąjungoje.
Ką daryti? Gydytojai siūlo išeitį
Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vadovas, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis specialistas kardiologijos sričiai, akademikas Aleksandras Laucevičius susidariusią padėtį palygino su širdies ir kraujagyslių ligų epidemija Lietuvoje. Anot jo, dėl neefektyviosprofilaktikos ir nepatenkinamos dislipidemijos korekcijos nemažai 40–65 metų amžiaus žmonių patenka į didelės ŠKL rizikos pacientų grupę. Mokslininkai tvirtina, kad daugelio mirtinų ŠKL komplikacijų galima išvengti taikant veiksmingas, moksliniais tyrimais ir klinikine praktika pagrįstas profilaktikos priemones. Viena svarbiausių – adekvati dislipidemijos korekcija. Įrodyta, kad cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai, pirmiausia statinai, patikimai sumažina gyvybei pavojingų ūminės išemijos sindromų riziką, kartu ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. 2015 m. kovo 25 dieną žymiausi šalies kardiologijos, nefrologijos, neurologijos, endokrinologijos ekspertai priėmė bendrą sutarimą (žr. LGŽ Nr. 4, 2005. – Red. past.), kuriame reiškiamas susirūpinimas, kad Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria didžiausiais mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodikliais, kurie, kitaip nei kitur Europoje, Lietuvoje nerodo tendencijų mažėti, išlieka dideli. Veiksmingiausių cholesterolio kiekį mažinančių vaistų, statinų, Lietuvoje suvartojama 8–10 kartų mažiau nei Vakarų ar Vidurio Europos šalyse, o tai nemažai susiję su statinų prieinamumo apribojimais, bloga šių vaistų kompensacija. Kitose Europos Sąjungos šalyse (įskaitant artimiausias Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją) kompensuojamąjį statiną pirmą kartą pacientui gali išrašytiįvairių specialybių gydytojai (vidaus ligų ir šeimos gydytojai, kardiologai, neurologai, endokrinologai, nefrologai ir kt.), o Lietuvoje – tik kardiologai. Tai labai sumažina pacientų galimybes laiku gauti veiksmingą antilipideminį gydymą ir išvengti sveikatai ir gyvybei grėsmingų ŠKL komplikacijų. Ekspertų kreipimesi Sveikatos apsaugos ministerijai raginama neatidėliojant koreguoti dabar galiojančią diskriminacinę statinų kompensavimo tvarką, suteikti teisę gydymą kompensuojamuoju statinu skirti ir įvairių specialybių gydytojams, sumažinti cholesterolio koncentracijų lygius, nuo kurių atsiranda galimybė paskirti kompensuojamąjį statiną. Pabrėžiama būtinybė praplėstisąrašą ligų, kuriomis sergant būtų kompensuojami statinai: po insulto ir praeinančio smegenų išemijos priepuolio, sergant stabilia krūtinės angina, cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga, aterosklerozine galvos smegenų ir periferinių arterijų ligomis.
Nekelia abejonių (tai įrodyta moksliniais tyrimais), kad geras kompensuojamos statinų terapijos prieinamumas gali reikšmingai sumažinti sergamumą ŠKL ir mirštamumą nuo jų, be to, ekonomiškai atsiperka: pasiekiama gero prevencinio efekto, o sveikatos biudžeto tiesioginės išlaidos vaistams nedaug tepadidėja. Antai Čekijoje per 13 metų (1998–2011) statinų vartojimas išaugo 15 kartų, o ligonių kasų statinų kompensavimo išlaidos – tik 3 kartus. Ir visus šiuos metus Čekijoje mirštamumas nuo ŠKL nuolat mažėjo.
Palyginamieji tyrimai parodė, kad Europos šalyse iki 2007 metų statinų vartojimas sistemiškai didėjo, atitinkamai ilgėjo vidutinė gyvenimo trukmė, tai buvo susiję su vidutinių cholesterolio koncentracijos dydžių mažėjimu populiacijoje. Nustatyta, kad MTL-Ch kiekį sumažinus 1 mmol/l, miokardo infarkto rizika sumažėja 23 proc., o MTL-Ch sumažinus 50 proc., tiek pat (50 proc.) sumažėja bendroji ŠKL komplikacijų rizika. Klinikinė statinų nauda susijusi ne tik su kraujo lipidų kiekio sumažėjimu. Statinai pasižymi gretutiniu pleotropiniu uždegimą slopinančiu veikimu, stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, todėl 54 proc. sumažina miokardo infarkto, 48 proc. – insulto, 46 proc. – vainikinių arterijų revaskulizacijos dažnumą, o bendrąjį mirtingumą – 20 proc.
Išvados
Pažangių pasaulio valstybių patirtis rodo, kad išmintingai ir nuosekliai taikant nemedikamentinės ir medikamentinės profilaktikos priemones galima labai pagerinti gyventojų sveikatos rodiklius. Per praėjusį dešimtmetį JAV, daugelyje Vakarų ir Vidurio Europos šalių pavyko reikšmingai sumažinti mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ypač tų, kurios susijusios su padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir ateroskleroze. Tai pasiekta kryptingai ir nuosekliai taikant įvairias profilaktikos priemones ir ypač populiarėjant statinams. JAV statinus vartoja net 50 proc. vyrų ir 36 proc. moterų, vyresnių nei 65 metų. Panašios tendencijos yra ir Vakarų bei Vidurio Europos šalyse. Geriausioprevencinio efekto pasiekiama, jei pavyksta kontroliuoti ne vieną, o kelis rizikos veiksnius. Hipertenzijos gydymą papildžius statinų terapija, ŠKL komplikacijų dažnumą galima sumažinti perpus. ASCOT tyrimas parodė, kad 10 proc. sumažinus hipertenziją ir 10 proc. – bendrojo cholesterolio kiekį, ŠKL rizika sumažėja 45 proc. Dideli statinų kompensavimo apribojimai Lietuvoje lėmė tai, kad mūsų šalis liko su mažiausiais statinų vartojimo ir didžiausiais cholesterolio bei mirštamumo nuo ŠKL rodikliais Europoje. Ar kam nors atsiras politinės valios pakeisti šią jau 15 metų trunkančią statinų diskriminaciją Lietuvoje?
Šaltinis: "Lietuvos gydytojo žurnalas"
