Migrena ir frovatriptano pritaikymo galimybės

Įvadas

 

Migrena – dažna liga, pasireiškianti intensyviu galvos skausmu. Migreninį galvos skausmą patiria 4 iš 10 moterų ir 2 iš 10 vyrų, dažniausiai iki 35 metų. 30 metų moterims migrena yra 3 kartus dažnesnė nei to paties amžiaus vyrams (1). 2010 metų Global Burgen of Disease Study (GBD2010) migreną įvardijo kaip trečią dažniausią sveikatos sutrikimą pasaulyje. GBD2010 duomenimis, migrena yra trečia dažniausia priežastis, lemianti negalią tiek vyrams, tiek moterims, vyresniems kaip 50 metų (2).

Migrena skirstoma į 2 tipus – migreną su aura ir migreną be auros. Migrena be auros – tai klinikinis sindromas, kuriam būdingas galvos skausmas su specifiniais požymiais bei lydinčiais simptomais. Migrenai su aura būdinga praeinanti židininė neurologinė simptomatika, pasireiškianti prieš galvos skausmą ar jį lydinti. Kai kurie žmonės patiria prodrominę fazę, kuris gali pasireikšti kelias valandas ar dienas prieš galvos skausmą, ar podrominę fazę po galvos skausmo pasireiškimo. Šių fazių simptomai gali būti padidėjęs ar sumažėjęs aktyvumas, depresija, tam tikro maisto troškimas, pakartotinis žiovulys, nuovargis ir kaklo sustingimas ar skausmas.
Pagrindinės vaistų grupės migrenai gydyti – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir triptanai.

2018 metais pristatyta trečioji Tarptautinė galvos skausmo sutrikimų klasifikacija (angl. International Classification of Headache Disorders – ICHD-3) (2). Trumpai apžvelgsime atnaujinimus.

 

Atnaujinta migrenos klasifikacija

 

1.1  Migrena be auros

 

Tai galvos skausmas, kuriam būdinga:

1. Galvos skausmas, pasireiškęs bent 5 atakomis (3), kurioms būdingi b–d punktuose nurodyti kriterijai.
2. Atakos gali trukti 4–72 val. (jei negydoma ar gydymas yra neefektyvus) (4, 5).
3. Galvos skausmui būdingi bent 2 iš šių požymių: skausmas, apimantis pusę galvos, pulsuojantis, vidutinio ar didelio intensyvumo, kurį gali stiprinti kasdienė veikla (ėjimas ar lipimas laiptais, pan.).
4. Skaudant pasireiškia vienas iš šių simptomų: pykinimas ir / ar vėmimas, šviesos ar garso baimė.
5. Negali būti priskiriama kitai ICHD-3 diagnozei.

 

1.2  Migrena su aura

 

Tai pasikartojančios galvos skausmo atakos, lydimos neurologinės simptomatikos. Migrenai su aura būdinga:

1. Bent 2 atakos, atitinkančios b ir c punktus:
2. Vienas ar keli iš išvardytų grįžtamų auros simptomų: regos (dažniausia auros forma), jutimų, kalbos, motorikos, smegenų kamieno, tinklainės.
3. Bent 3 iš šių požymių: 1) bent vienas iš auros simptomų tęsiasi daugiau kaip 5 min.; 2) 2 ar daugiau auros simptomų pasireiškia iš eilės; 3) kiekvienas auros simptomas tęsiasi 5–60 min. (3); 4) vienas iš auros simptomų pasireiškia tik vienoje pusėje (4); 5) bent vienas auros simptomų yra teigiamas (tokie kaip tirpimas, dilgčiojimas, pan.) (5); 6) aura yra lydima galvos skausmo ar šis pasireiškia per 60 min.
4. Negali būti priskiriama kitai ICHD-3 diagnozei.

Daugumai pacientų, kuriems pasireiškia migrena su aura, pasireiškia ir migrena be auros, todėl klasifikuoti reikėtų abi ligas.

Papildomai išskiriami migrenos su aura potipiai:

1.2.1        Migrena su tipine aura – tai migrena su aura, kurios metu aura pasireiškia grįžtamais regos ir / ar jutimų ir / ar kalbos simptomais, tačiau nebūna motorikos, smegenų kamieno ir tinklainės sutrikimų.

1.2.1.1  Tipinė aura su galvos skausmu – migrena su tipine aura, kuri pasireiškia prieš ar lydi galvos skausmą be ar su migrenai būdinga charakteristika.

1.2.1.2  Tipinė aura be galvos skausmo – migrena su tipine aura, po kurios (per 60 min.) ar jos metu nepasireiškia jokio tipo galvos skausmas.

1.2.2        Migrena su smegenų kamieno simptomų aura (arba bazilinio tipo migrena) – šios migrenos potipiui būdingi smegenų kamieno simptomai, tačiau nebūna motorikos silpnumo. Būdingi bent 2 grįžtami smegenų kamieno simptomai: dizartrija (6), svaigimas (vertigo) (7), ūžimas ausyse, pablogėjusi klausa (8), dvejinimasis akyse (9), ataksija, sąmonės sutrikimas (Glasgowo komos skalė ≤13) ir nebūna motorikos ar tinklainės simptomų.

1.2.3        Hemipleginė migrena – tai migrena su aura, kurios metu būna judesių silpnumas. Šios migrenos metu būna grįžtamas judesių silpnumas ir grįžtami regos, jutimų ir / ar kalbos simptomai. Hemipleginė migrena yra skirstoma į dar smulkensius potipius: 1.2.3.1. Šeiminę hemipleginę migreną, kurios metu pirmos ar antros eilės giminaitis taip pat yra patyręs migreną su aura bei judesių sutrikimais;
1.2.3.2. Sporadinę hemipleginę migreną.

1.2.4        Tinklainės migrena – tai pakartotinės atakos, kurių metu vargina monokuliariniai sutrikimai, kurie pasireiškia blykčiojimais, aklumo priepuoliais, akipločio defektu, yra lydimi migreninio galvos skausmo.

 

1.3  Lėtinė migrena

 

Tai:
a.                   Galvos skausmas, pasireiškiantis ≥15 dienų per mėnesį bent 3 mėnesius ir atitinkantis b ir c punktus.

b.   Galvos skausmas pasireiškia pacientams, kuriems buvę bent 5 migrenos atakos, atitinkancios 1.1 migrenos be auros b–d punktus ir / ar 1.2 migrenos su aura b ir c punktus.

c.   Galvos skausmas, pasireiškiantis 8 dienas per mėnesį >3 mėnesius ir atitinkantis šiuos kriterijus:

• 1.1. Migrenos be auros c ir d kriterijus;
• 1.2 migrenos su aura b ir c kriterijus;
• Paciento manymu buvusi migrena, kurią palengvino triptanų ar ergotamino darinių vartojimas.

d.   Negali būti priskiriama kitai ICHD-3 diagnozei.

 

Diferencinė diagnostika

 

Migreną svarbu atskirti nuo įtampos galvos skausmo, kurie trunka nuo pusvalandžio iki 7 dienų, pasireiškia mažiausiai 2 iš toliau išvardytų požymių:

• abipusė lokalizacija;
• nuolatinis, o ne pulsuojamasis pobūdis;
• nesustiprėja nuo įprastinės veiklos;
• skausmas lengvas arba vidutinio intensyvumo;

ir nėra nė 1 iš toliau išvardytų požymių:

• pykinimo ir / ar vėmimo;
• fotofobijos ir fonofobijos (bet vienas jų gali būti).

Įtampos galvos skausmas gali pasireikšti ir migrena sergantiems pacientams.

Diferencijuojant svarbu atsiminti, kad dažna galvos skausmo priežastis yra piktnaudžiavimas vaistais nuo skausmo (juos patiria apie 1 proc. žmonių). Reikia atskirti nuo antrinės kilmės skausmo dėl meningito, subarachnoidinės kraujosruvos ar intrakranijinių navikų. Svarbiausi antrinio galvos skausmo požymiai yra šie (10):

• sumišimas;
• mieguistumas;
• vėmimas;
• tarp galvos skausmo priepuolių išliekantys neurologiniai požymiai;
• karščiavimas;
• pirmą kartą vyresniems nei 50 metų žmonėms prasidėjęs galvos skausmas;
• staigi pradžia;
• iš miego pažadinantis galvos skausmas;
• galvos trauma;
• kraštutinai intensyvus skausmas.

 

Menstruacinė migrena

 

Jau ICHD-2 klasifikacijoje išskirta menstruacinė migrena (11), kuri nurodoma ir ICHD-3 klasifikacijos priede. Menstruacinė migrena gali būti tiek su aura, tiek be jos. Menstruacinei migrenai be auros būdingi:

1.1                 migrenos be auros požymiai, kurie pasireiškia 1±2 menstruacijų dieną, bent 2 iš 3 ciklų metu. Menstruacinė migrena dar skirstoma į grynąją, su menstruacijomis susijusią, migreną ir ne menstruacinę migreną. Vienintelis skirtumas tas, kad grynosios menstruacinės migrenos metu atakos nepasireiškia tarp ciklų (12), o su menstruacijomis susijusios migrenos metu galimos atakos bet kuriuo ciklo metu (13). Ne menstruacinei migrenai nebūdingi prieš tai išvardyti požymiai.

Menstruacinė migrena yra gerokai dažnesnė, nei manyta anksčiau. Tiksli diagnostika svarbi ir klinikinėje praktikoje, nes skiriasi menstruacijų metu ir kitomis ciklo dienomis pasireiškiančių priepuolių pobūdis. Palyginti su tarpmenstruaciniu laikotarpiu pasireiškiančiais priepuoliais, menstruacine migrena sergančios moterys patiria intensyvesnį skausmą (p≤0,05) ir pykinimą (p≤0,001), o priepuolių trukmė būna ilgesnė, jiems nutraukti tenka skirti daugiau vaistų (p≤0,001) (14). Lyginant klasikine migrena sergančioms moterims menstruacijų metu pasireiškiančius priepuolius su menstruacine migrena sergančiomis pacientėmis, tokių skirtumų nenustatyta (14).

Visais atvejais gydant menstruacinę migreną rekomenduojama skirti triptanų.

Plačiau skaitykite "Internistas" Nr.6,2018 m.