Nemigos gydymo naujovės

Pastaruoju metu nemiga tapo dažnu sveikatos sutrikimu. Literatūroje nurodoma, kad nemiga skundžiasi nuo 10 iki 35 proc. žmonių. Ji yra dažnas įvairių somatinių ir psichikos sutrikimų simptomas, bet gali būti ir vienintelis paciento negalavimas. Daugelio epidemiologinių ir klinikinių tyrimų duomenimis, negydoma ar netinkamai gydoma nemiga dažnai kartojasi ir pereina į lėtinę. Problemos, kurių priežastis yra nemiga, pasireiškia dieną, ir gali sukelti sunkių ar net grėsmingų gyvybei pasekmių (pvz., eismo įvykius), blogina sveikatos būklę, sunkina gretutines ligas, didina sergamumą ir mirtingumą.




Nemigos apibrėžimas, simptomai

Nemiga – tai būklė, kai miego kokybė ir/ar jo trukmė ganėtinai ilgą laiką esti nepatenkinama. Nemigos varginami pacientai dažniausiai skundžiasi, kad sunku užmigti, rečiau – prasta miego kokybe bei ankstyvu prabudimu arba abiem šiais simptomais. Jei nemiga kartojasi, gali atsirasti nemigos baimė ir perdėtas susirūpinimas jos pasekmėmis.
Pagal trukmę skiriama 3 rūšių nemiga: trumpalaikė, praeinanti ir ilgalaikė. Trumpalaikė nemiga trunka keletą savaičių. Praeinanti nemiga pasireiškia trumpais kartotiniais epizodais. Ilgiau nei 3 savaites daugelį naktų varginti nemiga laikoma ilgalaike, arba lėtine.
Pagal sunkumą nemiga skiriama į lengvą (pasireiškia beveik kiekvieną naktį, bet gyvenimo kokybę blogina nedaug), vidutinę (kasnakt miegas yra blogas, lydymas nuovargio, nerimo, dirglumo) bei sunkią (miegas blogas nuolat, ryškūs nuovargio simptomai, nerimo sutrikimas, dirglumas ir bloga gyvenimo kokybė).


Nemigos gydymas

Nemiga gali būti gydoma nemedikamentiniais būdais (miego higiena, kognityvinė elgesio terapija (KET), relaksacija, miego deprivacija) ir vaistais.
Nemedikamentiniais gydymo būdais siekiama sumažinti į smegenų žievę patenkančių dirgiklių intensyvumą. Pavyzdžiui, taikant miego higienos taisykles pacientas raginamas gultis ir keltis kasdien tuo pačiu laiku, susikurti tinkamą miegui aplinką ir kt.


Medikamentinis nemigos gydymas
Nemigos gydymo problemos toli gražu nėra išspręstos. Dažniausiai nemiga buvo gydoma benzodiazepinais (BZD). Ir dabar šie vaistai plačiai vartojami nemigai gydyti, vis dėlto ilgalaikio gydymo BZD veiksmingumo įrodymų nepakanka. Ilgai vartojant BZD, atsiranda priklausomybė, pripratimas, sutrinka pažinimo funkcijos, padidėja griuvimo rizika, ypač vyresnio amžiaus asmenims. Visuotinai pripažinta, jog nemigą BZD reikėtų gydyti kiek galima trumpiau: rekomenduojama juos vartoti ne ilgiau kaip
4–6 sav., mat vėliau migdomasis poveikis silpnėja, padidėja priklausomybės ir piktnaudžiavimo rizika. Amerikos psichiatrų asocia¬cija (APA) pabrėžia, kad ilgalaikis nemigos gydymas BZD itin žalingas vyresniems žmonėms, nes dėl BZD raumenis atpalaiduojančio poveikio gali padaugėti griuvimo atvejų.
Šiuo metu nemigai gydyti visuotinai rekomenduojami Z grupės migdomieji vaistai, nes jie saugesni, retai sukelia priklausomybę, pripratimą, ir yra efektyvesni nei BZD. Taigi ir nemigos gydymo algoritme Z grupės vaistai pasirinkti kaip pirmaeiliai preparatai nemigai gydyti (pav.). Šie vaistai padeda išvengti nepageidaujamo BZD poveikio: stiprėjančio pripratimo ir priklausomybės išsivystymo, nutraukimo simptomų, psichomotorinio slopinimo ir pažinimo funkcijų blogėjimo.
Parenkant vaistus nemigai gydyti, būtina įvertinti jų saugumą, toleravimą, priklausomybės pavojų, pusinės eliminacijos laiką (VPEL). Nuo vaisto VPEL priklauso paciento savijauta dieną – kuo trumpesnis VPEL, tuo menkesni šalutiniai reiškiniai dieną.

Zopiklonas – naujos Z grupės migdomasis vaistas
Naujieji Z grupės vaistai, kaip ir BZD, jungiasi prie gama aminosviesto rūgšties (GASR) receptorių, tačiau yra specifiškesni tam tikriems receptoriaus potipiams. Nustatyta, kad BZD jungiasi prie dviejų GASR sričių: omega 1 ir omega 2. BZD susijungus su omega 1 sritimi, pasireiškia slopinamasis poveikis, o su omega 2 – kognityvinių funkcijų, ypač atminties, sutrikimai. Naujieji migdomieji vaistai selektyviai jungiasi prie omega 1 receptoriaus srities ir, ne taip kaip BZD, nesutrikdo atminties funkcijų ir nesukelia grįžtamosios amnezijos. Šie vaistai veikia trumpai, todėl padeda greitai užmigti, o kitą dieną nejuntama slopinimo, nesutrinka miego fazės. Vartojant naujuosius migdomuosius vaistus rečiau išsivysto pripratimas ir priklausomybė.
Vienas iš naujųjų nebenzodiazepininių migdomųjų vaistų yra zopiklonas. Jis pagal savo cheminę struktūrą priskiriamas ciklopirolonų grupei, pasižymi stipriu migdomuoju poveikiu. Kadangi zopiklonas veikia trumpai (pusinės eliminacijos laikas – 3,5–6,5 val.), kitą dieną nebūna liekamųjų slopinimo reiškinių, pacientas nesijaučia mieguistas. Įprastinė zopiklono dozė yra 7,5 mg nakčiai. Placebu kontroliuojamais tyrimais įrodyta, kad jis veiksmingai pagreitina užmigimą, pailgina miego trukmę ir sumažina prabudimų skaičių.
Klinikiniu tyrimu vertinta, ar nutraukus gydymą zopiklonu pasireiškia nutraukimo simptomų. Nustatyta, kad po 9 mėn. zopiklono vartojimą nutraukusių pacientų grupėje ir toliau gydymą tęsusių pacientų grupėje
nutraukimo simptomų dažnumas buvo vienodas. Tai rodo, kad zopiklono nebevartoję asmenys nepatyrė nutraukimo simptomų. Kitų tyrimų duomenimis, nutraukus zopiklono vartojimą, galima trumpalaikė nemiga, tačiau daug rečiau nei vartojant BZD.
Reikia pridurti, kad zopiklonas pailgina lėtųjų bangų miego fazę, kuri sutrumpėja senstant, ir taip pagerina miego kokybę.
Zopiklonas iš naujųjų nebenzodiazepininių Z grupės migdomųjų vaistų išsiskiria tuo, kad sukelia ne tik migdomąjį, bet ir stiprų nerimą slopinantį poveikį, kuris yra įrodytas kliniškai. Zopiklono afinitetas daugeliui GASR receptorių potipių yra santykinai didesnis, todėl jis nerimą slopina daug stipriau nei kiti Z grupės vaistai. Kadangi nerimas yra vienas svarbiausių nemigos veiksnių, zopiklono anksiolitinis poveikis gali būti labai veiksmingas gydant nemigą. O dėl ilgesnio nei kitų naujųjų migdomųjų vaistų pusinės eliminacijos laiko zopiklonas naudingas miego trukmei pailginti dažnai nubundantiems asmenims.


Apibendrinimas

Nemiga – dažniausias miego sutrikimas. Nuo jos kenčia maždaug trečdalis gyventojų. Ji blogina gyvenimo kokybę, sukelia sunkių socialinių ekonominių padarinių, blogina ir sveikatos būklę, sunkina gretutines ligas, didindama sergamumą bei mirtingumą. Nemigą lemia daug priežasčių. Kaip gretutinis sutrikimas ji dažnai pasireiškia sergant somatinėmis, neurologinėmis ir psichikos ligomis.
Nemiga gydoma nemedikamentiniais būdais ir vaistais. Benzodiazepinais nemiga gydytina tik išskirtiniais atvejais. Pirmos eilės vaistai nuo nemigos dabar yra Z grupės migdomieji preparatai. Vienas iš Z grupės migdomųjų vaistų zopiklonas itin naudingas sunkiai užmiegantiems, dažnai nubundantiems, nerimo varginamiems pacientams. Jis gerina miego kokybę.

Parengė gyd. A. Pilkauskas