Olmesartano ir amlodipino bei perindoprilio ir amlodipino derinių poveikis arteriniam kraujospūdžiui, kai pamirštama pavartoti vaisto
Įvadas
Antihipertenzinis gydymas sumažina sergamumą ir mirštamumą nuo kardiovaskulinių ligų. Vis dėlto vartojant tam tikrus vaistus poveikis arteriniam kraujospūdžiui (AKS) gali skirtis (1). Cukriniu diabetu (CD) sergančių asmenų kraujagyslės yra labiau pažeidžiamos, todėl jiems svarbi adekvati ilgalaikė AKS kontrolė. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių blokatoriai – tai 2 pagrindinės AKS mažinančių vaistų grupės, rekomenduojamos CD sergantiems asmenims, o esant neefektyviai monoterapijai, rekomenduojamas gydymas deriniais, pridedant kalcio kanalų blokatorių ar diuretiką.
Gana didelė problema yra netinkamas vaistų vartojimas. Dažniausiai pamirštama pavartoti vaisto, ypač kai jų tenka gerti daug (2, 3). Šią problemą padeda spręsti vaistų derinių preparatai, kurių sudėtyje yra skirtingu poveikiu pasižyminčių veikliųjų medžiagų. Nepaisant mažesnio tablečių skaičiaus, neretai pacientai vis tiek pamiršta išgerti vaistų. Antihipertenzinio vaisto poveikio trukmė lemia AKS mažinantį poveikį pamiršus pavartoti vaisto. Pacientui labai naudingas vaistas, veikiantis ilgiau nei 24 val., nes pamiršus išgerti tabletę, prieš tai išgertos tabletės poveikis dar nebus pasibaigęs.
Vaistų derinių paveikumas
Olmesartanas ir perindoprilis yra gana dažnai vartojami vaistai nuo hipertenzijos. Įrodytas jų efektyvumas ir saugumas tiek skiriant monoterapija, tiek derinyje su amlodipinu (4–7). Tačiau nežinoma, ar šių vaistų deriniai su amlodipinu pasižymi tokiu pat efektyvumu ir saugumu pamiršus pavartoti vaisto. J. Redon ir bendraautoriai atliko tyrimą (8), kuriame vertino, ar olmesartano po 20–40 mg ir amlodipino po 5–10 mg derinys yra toks pat efektyvus kaip perindoprilio po 4–8 mg ir amlodipino po 5–10 mg derinys praėjus 48 val. po pamirštos išgerti tabletės. AKS sėdint tirtas mažo fizinio krūvio metu, vaistai vartoti 24 savaites. Tyrimo pradžioje visi tiriamieji gavo po 5 mg amlodipino. Praėjus 2 savaitėms, pacientai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 2 grupes ir gavo olmesartano po 20 mg ir amlodipino po 5 mg derinį arba perindoprilio po 4 mg ir amlodipino po 5 mg derinį. Praėjus 12 savaičių, pacientams, kuriems buvo nepasiektas norimas gydymo efektas, olmesartano dozė buvo padidinta iki 40 mg, o perindoprilio – iki 8 mg. Praėjus dar 6 savaitėms, kai kuriems pacientams, nepasiekus norimo poveikio, amlodipino dozė buvo padidinta iki 10 mg.
Tyrime dalyvavo 260 diabetu (nekoreguojamu insulinu) ir hipertenzija sergančių 40–70 metų pacientų.Palyginus AKS po 24 savaites trukusio gydymo, praleidus dozę ir pamatavus po 48 val., su pradiniu AKS (matuota po 2 savaičių nuo tyrimo pradžios), nustatyta, kad diastolinis AKS sėdint olmesartano / amlodipino grupėje sumažėjo 11,71 mm Hg, o perindoprilio / amlodipino grupėje – 10,5 mm Hg (1 pav.).
Palyginus sistolinį AKS tyrimo pabaigoje, pamiršus pavartoti vaistų, su pradiniu sistoliniu AKS, nustatyta, kad jis sumažėjo 16,35 mm Hg olmesartano / amlodipino grupėje ir 12,32 mm Hg perindoprilio / amlodipino grupėje (skirtumas statistiškai reikšmingas, p=0,012) (2 pav.).
Vertinant sistolinį AKS 24 tyrimo savaitę su pradiniu sistoliniu AKS (2 tyrimo savaitę), nustatyta, kad omlesartano / amlodipino grupėje jis sumažėjo 19,61 mm Hg, o perindoprilio / amlodipino grupėje – 15,80 mm Hg (skirtumas statistiškai reikšmingas, p=0,032) (3 pav.).
24 tyrimo savaitę sistolinis AKS sumažėjo >10 mm Hg, o diastolinis AKS >5 mm Hg 79,51 proc. pacientų, vartojusių omlesartaną / amlodipiną, ir 72,8 proc. pacientų, vartojusių perindoprilį / amlodipiną. Po praleistos dozės tokie AKS pokyčiai buvo stebėti 64,2 proc. omlesartaną / amlodipiną ir 60,0 proc. perindoprilį / amlodipiną gavusių pacientų. Pasiekusių <130/80 mm Hg AKS buvo atitinkamai 23,77 proc. ir 20 proc.
Apibendrinimas
Tyrimu nustatyta, kad skiriant olmesartano / amlodipino arba perindoprilio / amlodipino derinį gaunamas teigiamas AKS mažinantis poveikis, tačiau geresni rezultatai gauti vartojant omlesartano / amlodipino derinį. CD ir arterine hipertenzija sergantys pacientai gerai toleravo abu derinius: su gydymu susijusių nepageidaujamų reakcijų abiejose grupėse užfiksuota mažiau kaip 10 proc. Tačiau perindoprilį / amlodipiną gavusiems pacientams dažniau teko koreguoti gydymą, olmesartano / amlodipino derinys pasižymėjo ilgesniu poveikiu, palyginti su perindoprilio / amlodipino deriniu.
Parengė gyd. Jūratė Bazevičienė
„Internistas“, Nr.3, 2017m.