Omega-3 riebalų rūgščių papildų vartojimas nėštumo metu

Eglė Bareikienė¹, Dr. Edita Gavelienė^{1, 2}

1 – Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas

2 – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos

Įvadas

Sveikam gyvenimo būdui pasiekus populiarumo aukštumas, mitybos gairėse pabrėžiamas reikiamas baltymų, skaidulų, vitaminų kiekis, o pastaruoju metu atkreipiamas dėmesys ir į Omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių (NRR) svarbą. Besilaukiančios moterys, bijodamos galimo sunkiųjų metalų toksinio poveikio, nėštumo metu neretai nusprendžia apriboti savo racioną ir į jį įtraukti kuo mažiau žuvies [1]. Žuvis yra vienas pagrindinių Omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinių. Šias riebalų rūgštis kiekvienam individui būtina gauti su maistu, nes jos nėra sintetinamos žmogaus organizme [2]. Omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys turi teigiamą poveikį nėščiosioms [3]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vartojant pakankamai šių riebalų rūgščių, mažėja ankstyvo priešlaikinio ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinės depresijos tikimybė [4]. Žinomas teigiamas poveikis ir vaisiui,  nes šios riebalų rūgštys dalyvauja vaisiaus ląstelių augimo ir centrinės nervų sistemos vystymosi procesuose [5]. 

Lietuvos nėščiųjų mitybos ypatumai

2009 m. atlikus tyrimą apie Vilniaus regiono nėščiųjų mitybą paaiškėjo, kad 51,2 % renkasi maisto produktus vadovaudamosi skonio savybėmis, 32,6 % – sveikatos gerinimo tikslais. Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, kad nėščiųjų mityba yra nesubalansuota – daugiausia energijos moterys gauna iš riebalų, o ne angliavandenių [6]. 2016 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 72 proc. respondentų žuvį ar žuvies produktus į mitybos racioną įtraukia 1–2 kartus per savaitę. Dažniau žuvies produktus vartoja vyrai nei moterys bei jaunesnio amžiaus asmenys [7]. Pasaulyje įrodytas didesnis šių maisto papildų poreikis nėščiosioms, palyginti su moterimis, kurios nesilaukia [8, 9]. Tarptautinė akušerijos ir ginekologijos federacija (FIGO) 2017 m. išleido nėščiųjų mitybos rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad nėščioji per savaitę žuvies produktus turi valgyti 2–3 kartus. 2014 m. Europos maisto saugumo institucijos (EFSA) rekomendacijose nurodoma 3–4 žuvies patiekalų per savaitę rekomendacija nėščiosioms arba 1,3 μg/kg kūno svoriui per savaitę. Vokietijoje 2013 m. išleistos rekomendacijos nurodo bent 2 patiekalų per savaitę būtinybę, jei nėščioji nevartoja žuvies produktų reguliariai, tuomet rekomenduojama vartoti DHA turinčius maisto papildus. Norvegijos specialistai rekomenduoja žuvį valgyti 2–3 kartus (300–450 g) per savaitę [1, 10, 11, 12]. Dėl per mažo Lietuvos moterų žuvies kiekio kasdieniame racione, dietologai nėščiosioms pataria papildomai vartoti Omega-3 riebalų rūgščių turinčius maisto papildus. Beje, nėštumo metu saugiau vartoti apdorotus Omega-3 riebalų rūgščių maisto papildus, nes šviežia žuvis gali būti praturtinta ne tik polinesočiosiomis RR, tačiau ir aplinkos toksinais, pavyzdžiui, gyvsidabriu, kuris akumuliuojasi žuvyje jos gyvavimo laikotarpiu [7].

Omega-3 NRR sudėtis ir šaltiniai

Omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys yra nepakeičiamų riebalų rūgščių šeima, kurios svarbiausi atstovai yra α-linoleno (ALA), eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštys (DHA). α-linoleno rūgštis organizme verčiama į EPA, o toliau metabolizuojama iki DHA [1]. ALA randama linų sėmenų (57 % Omega-3 RR), rapsų (11 % Omega-3 RR), sojų (8 % Omega-3 RR) aliejuose ir žaliose lapinėse daržovėse. EPA daugiausia randama žuvų taukuose, maži kiekiai aptinkami kiaušiniuose ir jūros dumbliuose. DHA išimtinai randama tik žuvų taukuose, o minimalūs kiekiai aptinkami kiaušiniuose bei jūrų dumbliuose [2, 8]. Nėščioji turėtų gauti Omega-3 riebiųjų rūgščių ir 3 galimų šaltinių: įvairių augalinių aliejų, šviežios žuvies patiekalų bent 2 kartus per savaitę ar vartodama maisto papildų, kurių sudėtyje yra Omega-3 NRR šeimos atstovų [10]. Nėštumo metu saugiau vartoti apdorotų Omega-3 riebalų rūgščių maisto papildų, nes šviežia žuvis gali būti praturtinta ne tik nesočiosiomis RR, tačiau ir aplinkos toksinais, taip pat rekomenduojama rinktis didžiausią EPA ir DHA koncentraciją savo sudėtyje turinčius maisto papildus [7, 12].

Omega-3 NRR poveikis

Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas kasdieniame racione turi teigiamą poveikį kardiovaskulinei sistemai mažinant hipertrigliceridemiją 20–50 % [12, 13]. Maisto papildas slopinamai veikia imuninį atsaką ir mažina uždegiminį procesą slopindamas leukotrienų sintezę, vartojamas uždegiminei žarnų ligai, artritui gydyti[11, 14]. Žinomas teigiamas efektas gerinant kognityvines funkcijas, o didelės Omega-3 NRR dozės vartojamos nuotaikos svyravimams gydyti, nes didinamas nervinio signalo sklidimo greitis ir serotonino kiekis CNS. Vartojant šias riebalų rūgštis mažinama preeklampsijos rizika nėštumo metu, tačiau veikimo mechanizmas kol kas nėra išsiaiškintas <...>

Tęsinys leidinyje "Ginekologijos aktualijos" 2019 m. Nr.1.