Raudonos akies diagnostika ir gydymas pirminio sveikatos priežiūros lygio įstaigose

Įvadas

Raudona akis yra pagrindinis požymis, rodantis akies uždegimą. Akies uždegimas dažniausiai nėra didelį pavojų  sveikatai kelianti būklė, todėl ją gali pradėti gydyti šeimos gydytojas. Konjunktyvitas, arba akių junginės uždegimas, yra dažniausia raudonos akies priežastis. Kitos dažnos priežastys yra blefaritas (vokų kraštų uždegimas), ragenos erozija, akies svetimkūnis, pojungininė kraujosruva, keratitas (ragenos uždegimas), iritas (rainelės uždegimas), glaukoma, cheminis akių nudegimas ir skleritas. Kiti, be raudonos akies, esantys požymiai ir simptomai gali būti išskyros iš akies, skausmas, šviesos baimė, akies niežėjimas ir regos pokyčiai. Paprastai virusinis ir bakterinis konjunktyvitai yra savaime praeinančios ligos ir retai kada sukelia sunkių komplikacijų. Tiesa, nėra specifinių diagnostinių testų, kuriais būtų galima diferencijuoti bakterinį ir virusinį konjunktyvitus, todėl gydymui dažniausiai skiriami plataus spektro antibiotikų akių lašai. Alergija ar įvairūs aplinkos iritantai taip pat gali sukelti konjunktyvitą. Raudonos akies priežastis gali būti nustatoma atliekant akies apžiūrą bei detalią paciento apklausą, o reikalingas gydymas priklauso nuo etiologijos. Pirminėje sveikatos priežiūros grandyje svarbu pastebėti ir įvertinti, kada, esant raudonai akiai, pacientui reikalinga skubi gydytojo oftalmologo konsultacija. Siuntimas pas oftalmologą būtinas, kai reikalingas gydymas steroidų akių lašais, kai yra pablogėjusi rega, stebima daug pūlingų išskyrų iš akies, yra pažeista ragena, pacientas patyrė akies traumą, neseniai buvo atlikta akies operacija, stebimas netaisyklingas vyzdys, įtariama herpetinė infekcija ar yra recidyvuojanti akies infekcija.

Raudona akis yra viena dažniausių oftalmologinių būklių pirminio sveikatos priežiūros lygio įstaigose. Beveik visų akies struktūrų, įskaitant ašarų liaukas ir vokus, uždegimas ar nestabili ašarų plėvelė gali sukelti raudoną akį. Esant raudonai akiai, dažnai užtenka pirminės sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos, tačiau svarbu žinoti, kada reikia siųsti pacientą konsultuotis su oftalmologu.

Raudonos akies priežastys

Konjunktyvitas yra labiausiai paplitusi raudonos akies priežastis ir viena pagrindinių indikacijų skirti antibiotikus (1). Konjunktyvitas gali būti infekcinės (pvz., virusinis, bakterinis, chlamidinis) ir neinfekcinės (alerginis, sukeltas dirgiklių) kilmės (2). Dauguma virusinio ir bakterinio konjunktyvito atvejų praeina savaime, be gydymo. Kitos dažnos raudonos akies priežastys yra blefaritas, ragenos erozija, svetimkūnis, pojungininė kraujosruva, keratitas, iritas, glaukoma, akies cheminis nudegimas ir skleritas.

Remiantis detalia paciento anamneze ir apžiūrėjus akis, galima numanyti priežastį, sukėlusią raudoną akį (1 pav.). Renkant anamnezę, reikia išsiaiškinti, ar jaučiami skundai yra vienos ar abiejų akių problema, kiek laiko pacientas jaučia simptomus, ar yra išskyrų (jei taip, tai kiek ir kokio pobūdžio), ar yra pablogėjusi rega, skausmas, šviesos baimė, ar anksčiau skirtas koks nors akių gydymas, ar pacientas yra alergiškas, kokiomis sisteminėmis ligomis serga, ar nešioja kontaktinius lęšius. Reikia įvertinti paciento akies vokus, ašarų maišelį, vyzdį ir jo reakciją į šviesą, rageną bei hiperemijos lokalizaciją ir pobūdį. Taip pat svarbu patikrinti regos aštrumą ir atlikti prieausinių limfmazgių apčiuopą (2–11).

Diagnozės nustatymas ir gydymas

Virusinis konjunktyvitas

Virusinis konjunktyvitas, sukeltas adenoviruso, yra labai užkrečiamas, o kitų virusų sukeltas konjunktyvitas (pvz., Herpes simplex viruso) plinta mažiau. Virusinis konjunktyvitas dažniausiai plinta esant tiesioginiam kontaktui per užkrėstas rankas, medicininius instrumentus, baseino vandenį ar asmeninius sergančiojo daiktus. Sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcija, virusiniu konjunktyvitu galima užsikrėsti ir kosėjant. Virusinio konjunktyvito klinika dažniausiai nėra ryški ir praeina savaime per 1–2 savaites. Gydymas yra simptominis, gali būti dedami šalti kompresai, rekomenduojamos dirbtinės ašaros. Gydymas antibiotikų lašais retai reikalingas, nes antrinė bakterinė infekcija virusiniam konjunktyvitui nėra būdinga (12).

Norint išvengti virusinio konjunktyvito plitimo, pacientui patariama laikytis griežtos rankų higienos, nesidalyti asmeniniais daiktais. Maisto pramonės ir sveikatos priežiūros darbuotojai neturėtų dirbti, kol yra virusinio konjunktyvito simptomų. Gydytojai po kiekvienos apžiūros turėtų nuvalyti instrumentus (13).

Gydytojo oftalmologo konsultacija reikalinga, jei simptomai nepraeina per 7–10 dienų ar yra ragenos pažeidimas. Gydymas steroidų lašais, esant raudonai akiai, skiriamas tik prižiūrint gydytojui oftalmologui (5–12). Jei įtariama akių herpetinė infekcija, reikalinga skubi oftalmologo konsultacija.

Bakterinis konjunktyvitas

Bakterinis konjunktyvitas yra labai užkrečiamas ir dažniausiai plinta tiesioginio kontakto keliu per užterštas rankas. Pagal trukmę ir simptomus bakterinis konjunktyvitas skirstomas į labai ūmų, ūmų ir lėtinį.

Labai ūmų bakterinį konjunktyvitą dažniausiai sukelia Neisseria gonorrhoeae. Jis nustatomas lytiškai aktyviems suaugusiesiems. Infekcijos pradžia yra staigi ir greitai progresuoja iki ragenos perforacijos. Labai ūmiam bakteriniam konjunktyvitui būdingos gausios, pūlingos išskyros, akies skausmas ir pablogėjusi rega. Tokiu atveju pacientui reikalinga skubi oftalmologo konsultacija (4, 12). Ūmus bakterinis konjunktyvitas yra dažniausiai nustatoma bakterinio konjunktyvito forma pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigose. Požymiai ir simptomai tęsiasi mažiau nei 3–4 savaites. Pagrindinis suaugusiųjų ūmaus bakterinio konjunktyvito sukėlėjas yra Staphylococcus aureus, o vaikų – Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus influenzae. Lėtiniam bakteriniam konjunktyvitui būdinga, kad simptomai tęsiasi mažiausiai 4 savaites, būdingi dažni atkryčiai (2). Pacientai, sergantys lėtiniu bakteriniu konjunktyvitu, turėtų būti siunčiami konsultuotis su oftalmologu.

Laboratoriniai testai sukėlėjui ir jautrumui antibiotikams nustatyti atliekami tik esant sudėtingesniems atvejams: pacientams, kurių imunitetas yra nusilpęs, kontaktinių lęšių nešiotojams, naujagimiams, ar kai pradinis gydymas yra neveiksmingas (4, 15). Paprastai sergantiems ūmiu infekciniu konjunktyvitu pacientams skiriami antibiotikų akių lašai, nes sunku diferencijuoti tarp bakterinio ir virusinio konjunktyvitų. Gydymo antibiotikais privalumas – pacientas greičiau pasveiksta, greičiau gali grįžti į darbą ar mokyklą, išvengiama komplikacijų, sumažinamas būsimų vizitų pas gydytoją skaičius (2, 6, 16). Vis dėlto metaanalizė, pagrįsta 5 atsitiktinės imties, kontroliuojamaisiais tyrimais, parodė, kad bakterinis konjunktyvitas yra savaime praeinanti liga (65 proc. pacientų jautė pagerėjimą po 2–5 dienų be gydymo antibiotikų lašais), o sunkios komplikacijos yra retos (2, 7, 16–19). Tyrimai atskleidė, kad bakterijų patogenai yra nustatomi tik 50 proc. atvejų visų kliniškai diagnozuotų bakterinių konjunktyvitų (8, 16). Be to, antibiotikų naudojimas yra susijęs su didėjančiu rezistentiškumu antibiotikams bei papildomomis išlaidomis pacientui (4, 20–26). Taigi antibiotikų terapijos atidėjimas yra vienas iš pasirinkimų esant ūmiam bakteriniam konjunktyvitui (1 lentelė) (2, 9). Šiuo atveju sprendimas gali būti priimtas gydytojui pasitarus su pacientu, nes daugelis pacientų, sužinoję, kad tai yra savaime praeinanti liga, patys nori atidėti gydymą antibiotikais.

Tyrimai, kuriuose buvo lyginamas skirtingų antibiotikų lašų veiksmingumas, neatskleidė, kad kuris nors vienas būtų geriausias (23–26). Antibiotikai turi būtų parenkami atsižvelgiant į kainos ir efektyvumo santykį, bakterijų atsparumą antibiotikams. Pacientas turėtų būti siunčiamas pas oftalmologą, jei infekcijos sukelti simptomai gydant nepagerėja per savaitę (4, 5).

Gyd. Dovilė Simonavičiūtė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinika

Tęsinys leidinije "Internistas" Nr.1, 2019m.