Sušalusio žmogaus medicininės priežiūros taktika
Įvadas
Sušalimas, arba hipotermija, yra medicininė būklė, išsivystanti kūno temperatūrai nukritus mažiau nei 35 °C (1). Esant hipotermijai, kūnas netenka šilumos greičiau, nei ją gamina. Normali kūno temperatūra yra apie 37 °C.
Krintant kūno temperatūrai, sutrinka normali širdies, kvėpavimo, nervų ir kitų organų sistemų veikla. Laiku nesuteikus pagalbos ir nesušildžius paciento, gali išsivystyti galutinis šių organų sistemų nepakankamumas, pasibaigiantis mirtimi. Hipotermija yra bendras kūno atvėsimas – sušalimas. Nušalimas – tai šalčio poveikis tik tam tikroms kūno vietoms, o ne visam organizmui. Hipotermija dažniausiai išsivysto esant žemai aplinkos temperatūrai arba esant sąlyčiui su šaltu vandeniu. Vadinasi, sušalimai dažniausiai pasitaiko žiemą. Pirminis gydymo tikslas yra sušildyti sušalusįjį iki normalios kūno temperatūros.
Simptomai
|
1 lentelė. Hipotermijos simptomai pagal kūno temperatūrą |
||
|
Kūno temperatūra |
Stadijos |
Dažniausi simptomai |
|
37 °C |
Normali kūno temperatūra |
|
|
32–35 °C |
Lengva hipotermija |
Drebulys, vadinamoji žąsies oda, pamėlusi oda, sumišimas, kalbos, atminties sutrikimai, tachipnėja, tachikardija, padidėjusi diurezė |
|
28–32 °C |
Vidutinio sunkumo hipotermija |
Drebulys sustoja, pasireiškia stiprus mieguistumas, vangumas, haliucinacijos, hipoventiliacija, aritmijos, bradikardija, paradoksinis nusirengimas |
|
Mažiau nei 28 °C |
Sunki hipotermija |
Sustingimas, sąmonės praradimas, koma, kvėpavimo, širdies sustojimas, oligurija |
Sušalęs žmogus dažniausiai hipotermijos simptomų nesuvokia, nes dauguma jų pasireiškia palaipsniui, nepastebimai. Taip pat dėl smegenų hipotermijos sutrinka kognityvinė funkcija, asmuo tampa nekritiškas savo būklei, yra didesnė rizikingo elgesio tikimybė (1 lentelė) (1–2).
Priežastys
Aplinkos sąlygos
Pateikiame dažniausius pavyzdžius, kada gali išsivystyti hipotermija:
- nepakankamai šiltų drabužių dėvėjimas;
- per ilgai būnant šaltame ore;
- neturint galimybės persirengi šlapių drabužių arba patekti į šiltą ir sausą vietą;
- įkritus į šaltą vandenį;
- gyvenant per mažai šildomame name.
Dažniausiai sušąlama dėl padidėjusios konvekcijos kontaktuojant su šaltu oru arba kondukcijos esant šaltame vandenyje (2 lentelė) (3–4).
|
2 lentelė. Fizikiniai mechanizmai, dėl kurių netenkama šilumos |
|
|
Mechanizmas |
Paaiškinimas |
|
Radiacija / šiluminis spinduliavimas |
Tai kūno išskiriama energija. Didžiosios dalies šilumos netenkama per neapsaugotus kūno paviršius. Iš esmės mechanizmas labai priklauso nuo kūno paviršiaus ploto, tenkančio kūno masei: kuo jis didesnis, tuo santykinai greičiau yra netenkama šilumos |
|
Tiesioginis kontaktas / kondukcija |
Esant tiesioginiam kontaktui su labai šaltu paviršiumi, pavyzdžiui, šaltas vanduo arba šalta žemė, šiluma perduodama šaltesniam objektui. Vykstant šilumos kondukcijai, perdavimas priklauso nuo paviršių temperatūros skirtumo, kontaktinio paviršiaus ploto ir jo šilumos laidumo savybių |
|
Konvekcija |
Šiluma perduodama per oro srautą, pavyzdžiui, vėjas pašalina kūno šilumą, pašalindamas ploną sluoksnį šilto oro virš odos. Konvekcijos metu net ir per mažą paviršiaus plotą galima prarasti ir atitinkamai suteikti daug šilumos |
|
Evaporacija |
Vandens ir kartu šilumos netekimas prakaituojant, kvėpuojant. Šie fiziologiniai mechanizmai yra labai svarbūs kalbant apie jau hospitalizuotus ligonius. Vidutiniškai per parą iškvėpuojama apie 400 ml šilto, drėgno oro. Esant tachipnėjai, šis kiekis gali didėti 2–3 kartus |
Fiziologiniai mechanizmai
Kūno temperatūra atspindi balansą tarp šilumos gamybos ir netekimo. Šiluma yra gaminama visose organizmo ląstelėse, didžiausią šiluminį potencialą generuoja metaboliškai labai aktyvios širdies ir kepenų ląstelės. Vis dėlto už didžiausią bendros organizmo pagamintos šilumos dalį yra atsakingi skersaruožiai raumenys, nors metaboliškai ir ne tokie aktyvūs, tačiau sudarantys didesnę masę. Daugiausiai šilumos netenkama per odą ir plaučius, netenkamos šilumos kiekis stipriai varijuoja priklausomai nuo prakaitavimo, kūno temperatūros ir kvėpavimo dažnio (5).
Pastovi kūno temperatūra yra vienas pagrindinių homeostazės elementų. Temperatūros kontroliavimo procese dalyvauja įvairūs autoreguliaciniai mechanizmai, dauguma jų yra nevalingi. Nervinių kelių ir refleksų takai persipina pagumburyje. Organizmui netenkant šilumos, pagumbryje aktyvinami keli fiziologiniai mechanizmai, kurie padidina šilumos kiekį (2, 6):
- šilumos tausojimas: periferinė vazokonstrikcija ir elgesio pakitimai. Aktyvinama simpatinė nervų sistema, išskiriamas adrenalinas, centralizuojantis kraujotaką ir nukreipdamas šiltą kraują šuntais aplenkiant odą. Elgesio pakitimai pasireiškia noru ieškoti šiltesnės aplinkos, užuovėjos, vengti drėgmės;
- šilumos produkcija: didėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas, pasireiškia nevalingas skersaruožių raumenų drebėjimas, produkuojantis šilumą.
Rizikos veiksniai
Esant kai kurioms būklėms, hipotermija išsivysto greičiau nei įprastomis sąlygomis (7):
- Būklės, kai yra padidėjęs šilumos išskyrimas. Pavyzdžiui, nudegimai, sunki psoriazė, dermatitai, naujagimiai, jatrogeninės priežastys (kraujo, kitų šaltų skysčių infuzijos, dirbtinis šaldymas).
- Būklės, kurioms esant sutrinka šilumos gamyba. Pavyzdžiui, vyresnis arba labai jaunas pacientas. Kūno galimybės reguliuoti temperatūrą, pajausti šaltį sumažėja su amžiumi. Vaikai netenka šilumos greičiau nei suaugusieji, be to, žaisdami gali ignoruoti šaltį, nepakankamai įvertina oro sąlygas, todėl tinkamai neapsirengia. Kitos priežastys, kai sutrinka šilumos gamyba, yra išsekimas, sunkus mitybos nepakankamumas, neuroraumeninės ligos.
- Daugiaveiksnės priežastys:
- Vaistai ir toksinai. Pavyzdžiui, alkoholis,kai kurie antidepresantai, antipsichotikai, narkotiniai analgetikai, anestetikai, vazodilatatoriai, raminamieji vaistai.
- Metaboliniai ir endokriniai sutrikimai. Hipotiroidizmas, hipoadrenalizmas, hipopituitarizmas, hipoglikemija, diabetinė ketoacidozė, laktatacidozė, Wernicke encefalopatija.
- Neurologiniai sutrikimai. Centrinės nervų sistemos trauma, augliai, galvos smegenų infarktai, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė.
- Psichinės ligos. Žmonės, sergantys psichinėmis ligomis, demencija ar kitomis būklėmis, kurios pažeidžia mąstymą ir suvokimą. Jie taip pat gali netinkamai apsirengti, yra didesnė tikimybė, kad jie paklys.
- Sepsis. Dažniau pasitaiko tarp vyresnių, kachektiškų pacientų.
- Šokas.
- Trauma. ...
Tęsinys leidinije "Internistas" Nr.1, 2019 m.
Alvita Vickienė
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
