Tricollagen veikliosios medžiagos, hidrolizuoto žuvų kolageno, teigiamas poveikis žmogaus organizmui: 50 mokslinių straipsnių apžvalga
Dr. Erika Kubilienė, dr. Žymantė Jankauskienė, Giedrė Arlauskė
Įvadas
Baltymų hidrolizatais labiau susidomėta prieš 2 dešimtmečius, nustačius, kad natūralius baltymus modifikavus fermentais ar cheminėmis medžiagomis pagerėja baltymų funkcinės savybės ir jų pritaikymas farmacijos srityje, kosmetikos, maisto papildų ir maisto priedų gamyboje (21, 22, 41).
Žmogaus organizmo audiniuose kolagenas sudaro daugumą visų baltymų. Kolageno hidrolizatai yra peptidiniai mišiniai, dažnai naudojami maisto papilduose, skirtuose osteoartrito ir osteoporozės prevencijai ir gydymui. Kolageno hidrolizatai buvo išbandyti kaip biopolimerai biomedicininiams, medicininiams, farmaciniams ir maitinimosi poreikiams tenkinti. Dažniausiai kolagenas yra gaunamas atlikus fermentinę hidrolizę su karvių ir kiaulių oda. Žuvų kolagenas yra alternatyvus biologiškai aktyvių peptidų šaltinis, plačiai paplitęs ir neturintis kultūrinių vartojimo apribojimų. Šalutiniai žuvų produktai (oda, pelekai, žvynai ir kaulai) paprastai priskiriami atliekoms ir yra utilizuojami. Stuburiniai sausumos ir gėlų vandenų / jūros gyvūnai turi daugiau nei 28 kolagenų rūšių. Vertingų šalutinių žuvų produktų peptidų sudėtis priklauso nuo žuvų rūšies, sezoniškumo, amžiaus, lyties ir kitų veiksnių (42).
Hidrolizuoti baltymai – biologiškai aktyvių peptidų šaltinis
Hidrolizuoti baltymai, gauti iš stuburinių sausumos ir gėlų vandenų ar jūros gyvūnų baltymų, yra svarbus biologiškai aktyvių peptidų šaltinis. Proteolitiniai fermentai, tokie kaip pepsinas, tripsinas ir alkalazė, fermentinė proteolizė, buvo sėkmingai pritaikyti gaminant bioaktyvius hidrolizuotus baltymus iš įvairių žuvų baltymų (5, 40). Biologiškai aktyvūs peptidai yra specifiniai baltyminiai fragmentai, kuriuos sudaro 3–20 aminorūgščių, pasižyminčių įvairiomis fiziologinėmis funkcijomis. Šių peptidų poveikis priklauso nuo aminorūgščių sudėties ir jų jungimosi sekos.
Kolagenas yra pagrindinė jungiamojo audinio (kaulų, dermos, kremzlių ir sausgyslių) dalis. Kolagenui susidaryti yra svarbi askorbo rūgštis (vitaminas C), kuri dalyvauja aminorūgšties prolino ir nepakeičiamos aminorūgšties lizino hidrokslinimo reakcijoje. Hidroksiprolinas yra viena pagrindinių aminorūgščių, įeinančių į baltymo kolageno sudėtį, sudaranti apie 10 proc. visų kolageno aminorūgščių. Giminingas kalciui kaulų kolageno peptidas buvo išekstrahuotas iš Ramiojo vandenyno menkių (Gadus macrocephalus) kaulų. Nustatyta, kad kalcį sujungiantis kaulų kolageno peptidas gali pagerinti kalcio rezorbciją ir biologinius išteklius, taip išvengiant kalcio trūkumo organizme (33). Nors kalcis yra žinomiausias osteoporozės ir osteoartrito prevencijos mineralas, kiti mineralai, tokie kaip cinkas, geležis ir magnis, taip pat atlieka svarbų vaidmenį kaulų metabolizme. Magnis yra viena maistinių medžiagų, kurios suvartojama per mažai. Tyrimai parodė, kad maistinis magnis teigiamai koreliuoja su kaulų mineralų tankiu vyresnio amžiaus žmonėms ir vidutinio amžiaus moterims.
Hidrolizuotas žuvų kolagenas – lengvai įsisavinamų aminorūgščių turintys peptidai
Želatina, kaip denatūruotas kolagenas, gaminamas daugiausiai iš kiaulių, žuvų ir paukščių odos. Želatinos hidrolizatas gaunamas hidrolizavus želatiną, o pagrindinės komerciškai svarbių želatinos hidrolizatų rūšys yra paruoštos iš kiaulių arba žuvų odos. Duomenų bazėse dominuoja moksliniai straipsniai, kuriuose nagrinėjamas teigiamas žinduolių želatinos arba želatinos hidrolizatų poveikis kaulų mineralizacijai. Tik pastaraisiais metais atlikta daugiau žuvų želatinos hidrolizatų tyrimų ir moksliškai pagrįstas teigiamas poveikis kaulų mineralų tankiui.
Tyrimai in vitro rodo, kad hidroksiprolino turintys peptidai, arba iš želatinos hidrolizatų gauti peptidai, yra biologiškai aktyvūs, aktyvina neutrofilų, fibroblastų ir monocitų veiklą, inhibuoja angiotenziną konvertuojantį fermentą. Palyginti hidroksiprolino turinčių peptidų žmogaus kraujo plazmoje struktūrą ir kiekį, pavartojus kiaulių odos želatinos hidrolizatus ir žuvų želatinos hidrolizatus, nustatyta, kad mažos molinės masės, kartu ir lengviau įsisavinamų aminorūgščių alanino ar glicino turintys peptidai, nustatyti tik žmogui vartojant žuvų želatinos hidrolizatus. Moksliniai duomenys rodo, kad biologinis želatinos hidrolizatų aktyvumas priklauso nuo želatinos šaltinio. Sausumos ir vandens gyvūnų želatinos hidrolizatai gerina kaulų mineralizacijos lygį (30). Epidemiologinis tyrimas parodė, kad kelių aminorūgščių, įskaitant alaniną ir gliciną, vartojimas yra labai naudingas palaikant kaulų funkciją (17).
Moksliniai tyrimai rodo, kad ispaniškųjų skumbrių odos kolageno hidrolizatai pasižymi antioksidacinėmis ir funkcinėmis emulsiklių savybėmis, teigiamai veikia virškinimą (8).
Pastebėta, kad hidrolizuoti žuvų baltymai pasižymi plačiu biologinio poveikio spektru – antioksidacinėmis (6), antiuždegiminėmis (1), antihipertenzinėmis (16), antivėžinėmis (34) savybėmis. Peptidams, gautiems atlikus fermentinę žuvų baltymų hidrolizę, būdingas imunostimuliuojamasis aktyvumas, veikiantis įvairiu imuninės sistemos lygmeniu. Įrodyta, kad iš lašišų paruoštas oligopeptidas stiprina įgimtas ir adaptyvias imunines funkcijas (15). Fermentuoto žuvų baltymo hidrolizatas labai padidino gleivinės imuninį atsaką plonojoje žarnoje (9). Nustatyta, kad iš ryklio gautas baltymo hidrolizatas taip pat turi imunomoduliuojamąjį poveikį (23). Hidrolizuotas žuvų kolagenas, pasižymintys imunomoduliuojamąja veikla, gali būti sėkmingai naudojamas kaip sudėtinė funkcinių maisto produktų, maisto papildų ir farmacinių preparatų dalis (7).
Apžvelgus vertingų žuvų atliekų, ypač vidaus organų, agroindustrinį potencialą, kaip natūralių baltymų ir hidrolizatų šaltinį, buvo išnagrinėtas jų gamybos procesas, peptidų cheminė sudėtis, funkcinės ir bioaktyviosios savybės (49). Atlikti tyrimai buvo skirti naujoms žuvų atliekų panaudojimo formoms nustatyti ir aplinkosaugos problemoms sušvelninti (43). Perdirbant žuvį gautus šalutinius produktus sudaro raumenų pjūviai (15–20 proc.), oda ir pelekai (1–3 proc.), kaulai (9–15 proc.), galvos (9–12 proc.), vidaus organai (12–18 proc.) ir žvynai (5 proc.), visi jie linkę skilti mikrobiologiniu lygmeniu (2, 14).
Pastaraisiais metais labai susidomėta nauju žuvų vidaus organų, kurių sudėtis priklauso nuo rūšies, sezoniškumo, amžiaus, lyties, maistinių medžiagų kiekio ir kitų veiksnių, panaudojimu. Skirtingi žuvų raumenys ir audiniai susideda iš struktūrinių, miofibrilių ir sarkoplazminių baltymų, turinčių visas esmines nepakeičiamąsias aminorūgštis, tarp kurių vyrauja lizinas, fenilalaninas ir valinas (11). Jie turi endogeninių fermentų, tokių kaip pepsinas, tripsinas, chimotripsinas, kolagenazė ir elastazė, kurie gali būti naudojami hidrolizuojant baltymus (48).
Hidrolizuoto žuvų kolageno gamyba
Prieš dešimtmetį padidėjęs visuomenės susidomėjimas žuvų kolagenu ir audinių želatina (kaulų ir odos) kaip alternatyva žinduolių kolagenui maisto ir farmacijos reikmėms paskatino atlikti naujus mokslinius tyrimus (19). Žuvų (gėlų ir jūros vandenų stuburinių gyvūnų) baltymų hidrolizatų gamybos tikslas yra natūralaus baltymų šaltinio hidrolizė, siekiant pagerinti baltymo biologinę ir maistinę vertę, gauti didelės pridėtinės vertės produktus (27), formuoti skirtingo dydžio peptidus cheminiais ar fermentiniais metodais (46).
Gaminant hidrolizatus iš žuvininkystės ir akvakultūros pramonės šalutinių produktų (vidaus organų), vykdomas išskyrimas, arba pirminis apdorojimas, po kurio atliekama hidrolizė ir tolesnis baltymų pritaikymas įvairiose srityse (13).
Pagrindinis pirminio apdorojimo tikslas yra sukoncentruoti baltymus (21), pašalinti riebalus – antraip baltymai neigiamai veiks hidrolizės efektyvumą ir baltymų hidrolizatų savybes (2). Žuvų audinių baltymai tirpinami rūgščių arba šarmų tirpaluose, centrifuguojami ir filtruojami, pašalinant netirpius junginius. Vėliau baltymai nusodinami, pasirinkus izoelektrinio taško pH, ir regeneruojami centrifuguojant arba dekantuojant (29).
Hidrolizuojant baltymus skyla peptidiniai ryšiai, susidaro laisvosios aminorūgštys ir santykinai mažos molinės masės peptidai (iki 3 kDa). Kiekvienam skylančiam ryšiui sunaudojama vandens molekulė (39). Cheminė arba biocheminė hidrolizė – palyginti neseniai pradėta naudoti akvakultūrose ir žuvininkystėje, norint gauti konkrečių savybių produktus (2).
Tradicinis rūgštinės hidrolizės metodas yra pagrįstas mėginių apdorojimu stipriai rūgščiuose tirpaluose fiksuotą laiką, esant didelei temperatūrai ir, kai kuriais atvejais, esant dideliam slėgiui (22). Tai yra pigus, greitas ir paprastas procesas, jau senokai taikomas pramonėje (10). Tačiau svarbios aminorūgštys (triptofanas ir metioninas) ir pakeičiamosios aminorūgštys (cistinas ir cisteinas) paprastai yra sunaikinamos. Be to, aminorūgštys, dalyvaujančios baltymų sintezėje, asparaginas ir glutaminas, atitinkamai virsta asparto ir glutamo rūgštimis (32). Po neutralizacijos susidarančioms druskoms šalinti ir hidrolizatų funkcinėms savybėms gerinti atliekama nanofiltracija ir pritaikomos jonitinės dervos. Rūgštinė žuvų šalutinių produktų kolagenų hidrolizė yra plačiai ištirta ir naudojama pramonėje.
Šarminė hidrolizė yra labai paprastas procesas, kurio metu mėginys ištirpinamas kaitinant ir sumaišomas su šarminiais tirpalais. Tada palaikoma reakcijos temperatūra tol, kol pasiekiamas pageidaujamas hidrolizės laipsnis (32). Šarminė hidrolizė plačiai naudojama pramonėje, tačiau jos pritaikymo biotechnologijose galimybės ir menkos.
Skirtingai nuo cheminių metodų, fermentinė hidrolizė vyksta švelnesnėmis sąlygomis, ją lengva kontroliuoti, ji yra tikslesnė skylant peptidiniams ryšiams, nėra šalutinių reakcijų ar hidrolizato maistinės vertės sumažėjimo (47), baltymų regeneravimas ir kai kurių peptidų valymas yra lengvesnis (32). Dėl šių priežasčių vis daugiau dėmesio skiriama hidrolizatų, pasižyminčių geresnėmis ir labiau apibrėžtomis maistinėmis, funkcinėmis ir bioaktyviosiomis savybes, gamybai (2). Nepaisant to, dauguma fermentinės hidrolizės tyrimų nebuvo išplėtota dėl didelių gamybos sąnaudų, palyginti su chemine hidrolize (12). Fermentinė hidrolizė paprastai atliekama reaktoriuje, turinčiame temperatūros, pH, maišymo ir laiko kontrolės funkciją. Pasiekus numatomą hidrolizės laipsnį, peptidazė deaktyvinama pakeitus temperatūrą, pH arba abu kintamuosius. Fermento pasirinkimas priklauso tiek nuo galutinio produkto, tiek nuo kainos (2).
Svarbu atsižvelgti į baltymo aminorūgščių sudėtį, nes proteazės skaido tik tam tikrus peptidinius ryšius (32).
Reikia paminėti, kad terpė, kurioje veikia fermentai, yra pasirenkama (pvz., tie fermentai, kurių optimalus terpės pH yra rūgštinis, gali stabdyti bakterijų augimą, bet pasižymėti mažu baltymų išgavimo procentu ir mažesne maistine bei funkcine peptidų verte, palyginti su šarminėmis ir neutraliomis proteazėmis) (22). Tai yra priežastis, kodėl mikrobų proteazės, pasižyminčios dideliu proteolitiniu aktyvumu, yra dažniausiai naudojamos ir tinkamos gaminant žuvų baltymų hidrolizatus (2). Baltymų hidrolizatus galima gauti naudojant žuvų virškinimo sistemoje esančias proteazes, tokias kaip pepsinas, tripsinas, chimotripsinas, kolagenazė ir elastazė; tam atliekama autolizė (48). Autolizė plačiai naudojama žuvų padažams ir silosui gauti. Tačiau fermentai nėra labai stabilūs terpėje, kurioje yra didelė druskos koncentracija. Autolizė yra ekonomiška, tačiau šią procedūrą sudėtinga standartizuoti ir kontroliuoti, nes endogeniniai fermentai priklauso nuo keleto veiksnių, tarp jų ir sezoniškumo, fermentų tipo ir kiekio, žuvų rūšies, kt. (3).
Proceso efektyvumas matuojamas kiekybiškai įvertinant hidrolizės laipsnį, kuris apibrėžiamas kaip peptidinių ryšių, skylančių iš bendro peptidinių ryšių skaičiaus gamtinio baltymo sudėtyje, ir bendro ryšių skaičiaus baltymo molekulėje santykis (13).
Hidrolizės laipsniui įtakos turi įvairūs parametrai, tokie kaip fermento / substrato santykis, pH, temperatūra ir inkubavimo laikas; pirmieji trys veiksniai turi įtakos reakcijos greičiui, o inkubavimo laikas lemia hidrolizės laipsnį. Tai yra tinkamiausias matavimo metodas, nes minėtų veiksnių sąveika su substrato ir fermento parinkimu tiesiogiai siejama su gaunamų santykinai mažos molinės masės peptidų kiekiu, baltymų išskyrimu (31) ir biologiškai aktyviomis, funkcinėmis hidrolizatų savybėmis (21).
Žuvų vidaus organų baltymų hidrolizatai gali būti gryninami įvairiais metodais (pvz., centrifugavimas, nanofiltravimas, ultrafiltravimas, mikrofiltravimas ir jonų mainų chromatografija) (32). Dažniausiai naudojamas centrifugavimas, kuris susideda iš 4 fazių – aliejaus frakcija, emulsinis sluoksnis, žuvų baltymų hidrolizatas ir dumblas (37).
Išskyrus žuvų baltymų hidrolizatą dekantavimo būdu, jis dehidratuojamas liofilizuojant ar purškiant, kad būtų pailgintas hidrolizato tinkamumo laikas, jį būtų lengviau tvarkyti, transportuoti ir laikyti. Galutinis produktas – emulguoti baltos spalvos milteliai, pasižymintys stipresnėmis funkcinėmis ir bioaktyviosiomis savybėmis (13).
Visų rūšių hidrolizatai turi būti laikomi atsižvelgiant į tokius parametrus kaip drėgmės kiekis ir stiklėjimo temperatūra; šie parametrai, didėjant hidrolizės laipsniui, paprastai mažėja (38).
Hidrolizuoto žuvų kolageno naudojimas sveikatai ir grožiui
Moksliniai tyrimai patvirtino ilgalaikį hidrolizuoto žuvų kolageno poveikį stimuliuojant peptido cholecistokinino (CCK) ir gliukagono tipo peptido-1 (GLP-1) sekreciją ir kontroliuojant kūno svorį (28). Energijos pusiausvyrą organizme reguliuoja tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė gaunama informacija. Gaunat trumpalaikę informaciją, maisto porcijos dydis yra reguliuojamas įvairiais vadinamaisiais sotumo signalais, tokiais kaip CCK išskyrimas iš dvylikapirštės žarnos ląstelių ir GLP-1 išskyrimas iš žarnyno ląstelių, kaip atsakas į maisto nurijimą. Tačiau GLP 1 taip pat gali sąveikauti su žinomais ilgalaikiais energijos pusiausvyros reguliatoriais, tokiais kaip leptinas, įtraukdamas jį tiek į trumpalaikės, tiek į ilgalaikės energijos pusiausvyros reguliavimo procesą.
Energijos pusiausvyros pokyčiai lemia antsvorio ar nutukimo išsivystymą dėl neigiamo energijos gavimo su maistu ir jos suvartojimo balanso. Naujausi duomenys rodo, kad pasaulyje yra daugiau nei 1,9mlrd. antsvorio turinčių žmonių, kurie sudaro apie 39 proc. visos suaugusių žmonių populiacijos (50). Fiziologinių sąsajų, galinčių slopinti apetitą ir sumažinti su maistu gaunamos energijos suvartojimą, moduliavimas suteikia naujų galimybių svorio valdymo strategijoms kurti. Hidrolizuotas žuvų kolagenas, skatinantis CCK ir GLP-1 sekreciją, yra logiškas ir natūralus sprendimas siekiant optimalios kūno sudėties ir geros sveikatos.
Hidrolizuotas žuvų kolagenas yra tinkamas žmogaus maisto baltymų šaltinis dėl subalansuotos aminorūgščių sudėties ir teigiamo poveikio absorbcijai virškinimo trakte (2). Moksliniai tyrimai rodo, kad hidrolizuotas žuvų kolagenas turi platų fiziologinio poveikio spektrą – tai ne tik esminių aminorūgščių ir energijos šaltinis (25). Hidrolizuoto žuvų kolageno tyrimai atskleidė jų antihipertenzinį (20, 18), antioksidacinį (26), imunomoduliuojamąjį (9) poveikį, rekonstrukcines savybes žarnyne (24) ir poveikį mažinant mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, bendrojo cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje (4).
Vertingi žuvų šalutiniai produktai yra svarbus ne tik baltymų, bet ir kitų komponentų, tokių kaip polinesočiosios riebalų rūgštys, fosfolipidai, riebaluose tirpūs vitaminai, kiti bioaktyvieji junginiai, šaltinis (44). Mokslinių tyrimų rezultatai patvirtino, kad vertingų šalutinių žuvies produktų sudėties lipidų frakcijoje yra omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, skvalano, fosfolipidų, cholesterolio ir riebaluose tirpių vitaminų (36). Žuvų šalutiniai produktai (ypač oda ir kaulai) sėkmingai taikomi tiek energetikos (biodegalams gaminti), tiek kosmetikos, farmacijos, tiek maisto (maisto papildams ir priedams gaminti) pramonėje. Sinerginis hidrolizuoto žuvų kolageno ir žuvų taukų teigiamas poveikis sveikatai atveria naujas galimybes biotechnologiniams procesams tobulinti.
Apibendrinimas
Apibendrinant naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, reikia pažymėti, kad kolagenas yra pagrindinis baltymas žmogaus organizme, atliekantis struktūrinį ir funkcinį vaidmenį įvairiuose organuose ir audiniuose. Žuvų kolageno hidrolizatai, kurie yra plačiai naudojami tiek kosmetikoje, tiek ir maisto produktuose, turi teigiamą poveikį sąnarių skausmui ir kraujo spaudimui mažinti, kaulų tankiui ir drėgmės kiekiui odos raginiame sluoksnyje didinti, kraujotakos sistemai moduliuoti. Kolagenas turi būdingą aminorūgščių seką, kurioje glicinas (Gly) yra kas trečia aminorūgštis (Gly X Y). Tripeptidas Gly X Y yra minimalus kolageno vienetas. Tarp šių sekų labiausiai paplitęs yra tripeptidas Gly Pro Hyp, po jo eina tripeptidai Gly Pro Ala ir Gly Ala Hyp. Moksliniai tyrimai rodo, kad dipeptidai ir tripeptidai nustatomi kraujyje iš karto, tik pavartojus kolageno hidrolizatus. Žuvų kolageno hidrolizatai yra pernešami į kraują dar jiems nesuskilus iki aminorūgščių. Moksliniais tyrimais pagrįstas ir iš kolageno gautų trumpųjų grandinių peptidų fiziologinis aktyvumas: tripeptidas Gly Pro Hyp sąveikauja su trombocitais ir centrine nervų sistema, dipeptidas Pro Hyp veikia ląstelių dalijimąsi ir hialurono rūgšties sintezę, padeda apsaugoti sąnarių kremzlę (45). Nustatyta, kad fiziologiškai aktyvūs trumpųjų grandinių peptidai dalyvauja metabolizmo procesuose ir turi teigiamą poveikį odai, ją drėkina, minkština ir stangrina, didina odos elastingumą, saugo nuo ultravioletinių B spindulių sukelto senėjimo simptomų ir raukšlių susidarymo (35).
Naujausi tyrimai rodo, kad žuvų kolageno funkciniai tripeptidai yra veiksmingi ir, vartojami per burną, gaunami su maisto papildais, užtikrina efektyvią tripeptidų ir dipeptidų absorbciją organizme. Šiuo metu vienas naujausių sveikatai ir grožiui skirtų maisto papildų rinkoje yra Tricollagen. Preparatą sudaro 3 pagrindinės biologiškai aktyvių komponentų grupės – hidrolizuotas žuvų kolagenas, hialurono rūgštis ir biologiškai aktyvios medžiagos (antioksidantai, augalų ekstraktai, vitaminai ir mineralai), kurios skatina kolageno gamybą žmogaus organizme ir lėtina senėjimo procesus.
Leidinys "Internistas" Nr. 2 2018 m.
LITERATŪRA
1. Ahn C, Je J, Cho Y. (2012). Antioxidant and antiinflammatory peptide fraction from salmon by- product protein hydrolysates by peptic hydrolysis. Food Res Int;49:92–8.
2. Benjakul S, Yarnpakdee S, Senphan T, et al. (2014). Fish protein hydrolysates: Production, bioactivities, and applications. In H. G. Kristinsson (Ed.), Antioxidants and functional components in aquatic foods (pp. 237–281). Chichester, UK: John Wiley & Sons Ltd.
3. Bhaskar N, Benila T, Radha C, Lalitha RG. (2008). Optimization of enzymatic hydrolysis of visceral waste proteins of Catla (Catla catla) for preparing protein hydrolysate using a commercial protease. Bioresource Technology, 99(2), 335–343.
4. Bjørndal B, Berge C, Ramsvik MS, et al. (2013). A fish protein hydrolysate alters fatty acid composition in liver and adipose tissue and increases plasma carnitine levels in a mouse model of chronic inflammation. Lipids Health Dis;12: 143
5. Chalamaiah M, Dinesh kumar B, Hemalatha R, Jyothirmayi T. (2012). Fish protein hydrolysates: proximate composition, amino acid composition, antioxidant activities and applications: a review. Food Chem; 135:3020–38.
6. Chalamaiah M, Jyothirmayi T, Bhaskarachary K, et al. (2013). Chemical composition, molecular mass distribution and antioxidant capacity of rohu (Labeo rohita) roe (egg) protein hydrolysates prepared by gastrointestinal proteases. Food Res Int; 52:221–9.
7. Chalamaiah M, Hemalatha R, Jyothirmayi T, et al. (2015). Chemical composition and immunomodulatory effects of enzymatic protein.
8. Chang-Feng Chi, Zi-Hao Cao, Wang, et al. (2014). Antioxidant and functional properties of collagen hydrolysates from spanish mackerel skin as influenced by average molecular weight. Molecules, 19(8), 11211-11230. doi:10.3390/molecules190811211
9. Duarte J, Vinderola G, Ritz B, et al. (2006) Immunomodulating capacity of commercial fish protein hydrolysate for diet supplementation. Immunobiol; 211:341–50.
10. Gao MT, Hirata M, Toorisaka E, Hano T. (2006). Acid-hydrolysis of fish wastes for lactic acid fermentation. Bioresource Technology, 97(18), 2414–2420.]ional properties. Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 40(1), 43–81.
11. Hayes M, Flower D. (2013) Bioactive peptides from marine processing byproducts. In B. Hernández-Ledesma & M. Herrero (Eds.), Bioactive compounds from marine foods: Plant and animal sources (pp. 57–71). Chichester, UK: John Wiley & Sons Ltd]
12. He S, Franco CMM, Zhang W. (2015). Economic feasibility analysis of the industrial production of fish protein hydrolysates using conceptual process simulation software. Journal of Bioprocessing and Biotechniques, 5(1), 2–8.
13. He S, Franco C, Zhang W. (2013). Functions, applications and production of protein hydrolysates from fish processing co-products (FPCP). Food Research International, 50(1), 289–297.
14. Hsu KC. (2010). Purification of antioxidative peptides prepared from enzymatic hydrolysates of tuna dark muscle by-product. Food Chemistry, 122(1), 42–48
15. Yang R, Zhang Z, Pei X, et al. (2009). Immunomodulatory effects of marine oligopeptide preparation from Chum Salmon (Oncorhynchus keta) in mice. Food Chem;113:464–70.
16. Je JY, Lee KH, Lee MH, Ahn CB. (2009). Antioxidant and antihypertensive protein hydrolysates produced from tuna liver by enzymatic hydrolysis. Food Res Int;42:1266–72.
17. Jennings A, MacGregor A, Spector T, Cassidy A. (2016). Amino acid intakes are associated with bone mineral density and prevalence of low bone mass in women: evidence from discordant monozygotic twins. J Bone Miner Res. 31:326–35. doi:10.1002/jbmr.2703.
18. Jensen I, Eysturskarð J, Madetoja M, Eilertsen K. (2014). The potential of cod hydrolyzate to inhibit blood pressure in spontaneously hypertensive rats doi://doi.org/10.1016/j.nutres.2013.11.003.
19. Karim AA, Bhat R. (2009). Fish gelatin: Properties, challenges, and prospects as an alternative to mammalian gelatins. Food Hydrocolloids, 23(3), 563–576].
20. Kim SK, Ngo DH, Vo TS. (2012). Marine fish-derived bioactive peptides as potential antihypertensive agents. Adv Food Nutr Res; 65: 24960.
21. Klompong V, Benjakul S, Kantachote D, Shahidi F. (2007). Antioxidative activity and functional properties of protein hydrolysate of yellow stripe trevally (Selaroides leptolepis) as influenced by the degree of hydrolysis and enzyme type. Food Chemistry, 102(4), 1317–1327.;
22. Kristinsson HG, Rasco BA. (2000). Fish protein hydrolysates: Production, biochemical, and functional properties. Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 40(1), 43–81.
23. Mallet JF, Duarte J, Vinderola G, et al.(2014). The immunopotentiating effects of a shark-derived protein hydrolysate. Nutrition;30:706–12].
24. Marchbank T, Limdi JK, Mahmood A, Elia G, Playford RJ. (2008). Clinical trial: protective effect of a commercial fish protein hydrolysate against indomethacin (NSAID)-induced small intestinal injury. Aliment Pharmacol Ther;28: 79980
25. Moller NP, Scholz-Ahrens KE, Roos N, Schrezenmeir J. (2008). Bioactive peptides and proteins from foods: indication for health effects. Eur J Nutr 47: 17182.
26. Najafian L, Babji AS. (2012). A review of fish-derived antioxidant and antimicrobial peptides: their production, assessment, and applications. Peptides; 33: 17885.
27. Nilsang S, Lertsiri S, Suphantharika M, Assavanig A. (2005). Optimization of enzymatic hydrolysis of fish soluble concentrate by commercial proteases. Journal of Food Engineering, 70(4), 571–578.
28. Nobile V, et al. (2016). Supplementation with a fish protein hydrolysate (micromesistius poutassou): Effects on body weight, body composition, and CCK/GLP-1 secretion. Food & Nutrition Research, 60, 29857. doi:10.3402/fnr.v60.29857
29. Nolsøe H, Undeland I. (2009). The acid and alkaline solubilization process for the isolation of muscle proteins: State of the art. Food and Bioprocess Technology, 2 (1), 1–27.
30. Noma T, et al. (2017a). Effects of dietary gelatin hydrolysates on bone mineral density in magnesium-deficient rats. BMC Musculoskeletal Disorders, 18(1), 1-6. doi:10.1186/s12891-017-1745-4
31. Ovissipour M, et al. (2009). The effect of enzymatic hydrolysis time and temperature on the properties of protein hydrolysates from Persian sturgeon (Acipenser persicus) viscera. Food Chemistry, 115(1), 238–242.
32. Pasupuleti VK, Braun, S. (2010). State of the art manufacturing of protein hydrolysates. In Protein hydrolysates in biotechnology (pp. 11–32). Netherlands: Springer.
33. Peng, Z, Hou H, Zhang K, Li B. (2017). Effect of calcium-binding peptide from pacific cod (gadus macrocephalus) bone on calcium bioavailability in rats doi://doi.org/10.1016/j.foodchem.2016.10.078.
34. Picot L, et al. (2006). Antiproliferative activity of fish protein hydrolysates on human breast cancer cell lines. Process Biochem;41:1217–22.
35. Pyun HB, Kim M, Park J, et al. (2012). Effects of collagen tripeptide supplement on photoaging and epidermal skin barrier in UVB-exposed Hairless mice. Prev. Nutr. Food. Sci. 17:245–253.
36. Rai AK, et al. (2010). Effect of fermentation ensilaging on recovery of oil from fresh water fish viscera. Enzyme and Microbial Technology, 46(1), 9–13.
37. Ramakrishnan VV, et al. (2013). Extraction of proteins from mackerel fish processing waste using Alcalase enzyme. Journal of Bioprocessing and Biotechniques, 3(2), 2–9.
38. Rao Q, Klaassen Kamdar A, Labuza TP. (2016). Storage stability of food protein hydrolysates: A review. Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 56(7), 1169–1192.
39. Rutherfurd SM, Gilani GS. (2009). Amino acid analysis. Current Protocols in Protein Science, 58(11.9). 11.9.1–11.9.37.
40. Saavedra L, Hebert EM, Minahk C, Ferranti P. (2013). An overview of “omic” analytical methods applied in bioactive peptide studies. Food Res Int;54: 925–34.
41. Sarmadi BH, Ismail A. (2010). Antioxidative peptides from food proteins: A review. Peptides, 31(10), 1949–1956.
42. Schadow S, et al. (2017b). Metabolic response of human osteoarthritic cartilage to biochemically characterized collagen hydrolysates. International Journal of Molecular Sciences, 18(1), 1-20. doi:10.3390/ijms18010207.
43. Sheriff SA, et al. (2014). Synthesis and in vitro antioxidant functions of protein hydrolysate from backbones of Rastrelliger kanagurta by proteolytic enzymes. Saudi Journal of Biological Sciences, 21(1), 19–26].
44. Shirahigue LD, et al. (2016). The feasibility of increasing lipid extraction in Tilapia (Oreochromis niloticus) waste by proteolysis. Journal of Aquatic Food Product Technology, 25, 265–271].
45. Shoko Yamamoto, Fumitaka Hayasaka, Kisaburo Deguchi, Toshimitsu Okudera, Toshitake Furusawa & Yasuo Sakai (2015) Absorption and plasma kinetics of collagen tripeptide after peroral or intraperitoneal administration in rats, Bioscience, Biotechnology, and Biochemistry, 79:12, 2026-2033, DOI: 10.1080/09168451.2015.1062711
46. Silva C M, et al. (2014). Comparing the hydrolysis degree of industrialization byproducts of Withemouth croaker (Micropogonias furnieri) using microbial enzymes. International Food Research Journal, 21(5), 1757–1761.
47. Tavano OL. (2013). Protein hydrolysis using proteases: An important tool for food biotechnology. Journal of Molecular Catalysis B: Enzymatic, 90, 1–11.
48. Vannabun A, et al. (2014). Characterization of acid and alkaline proteases from viscera of farmed giant catfish. Food Bioscience, 6, 9–16
49. Villamil O, et al. (2017). Fish viscera protein hydrolysates: Production, potential applications and functional and bioactive properties doi://doi.org/10.1016/j.foodchem.2016.12.057
50. World Health Organization (2017). Fact sheet Obesity and overweight. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs311/en/ [cited 20 January 2018].
