Vyrų šlapimo nelaikymo aktualijos

Šlapimo nelaikymu vadinamas nevalingas pasišlapinimas. Įvairaus amžiaus vyrams ir mo­terims šlapimo nelaiky­mo išsivystymo rizika yra skirtinga. Vaikys­tėje mergaitės papras­tai rečiau nei berniukai skundžiasi šlapimo ne­laikymu ir naktine enu­reze (1). Tačiau suaugu­sios moterys dėl šios pro­blemos kenčia 2–3 kar­tus dažniau negu vyrai dėl anatominių dubens sri­ties skirtumų ir pokyčių, kuriuos sukelia nėštumas ir gimdymas. Bėgant metams, skirtumas tarp lyčių mažėja.

Tarp vyresnių kaip 65 metų žmonių šlapimo nelaikymą patiria 15 proc. vyrų ir 30 proc. moterų, o sulaukus 80 metų abiejų lyčių ligotumas tampa vie­nodas (2). Šio sutrikimo paliesti žmonės, ypač vy­rai, dažniausiai drovisi apie tai kalbėti ir kreipiasi į gydytoją pavėluotai. Laiku nepasirūpinus šiais paci­entais, jie taps socialiai izoliuoti, bus ribojama vei­kla ir bendravimas, apie savo problemą jie nenoriai kalbėsis su šeimos nariais (3). Taip pat liga blogina vyrų psichologinę būseną, savigarbą, mažina pasi­tikėjimą savimi, t. y. nukenčia gyvenimo kokybė.

Vyrų šlapimo organų anatomija ir šalinimo sistema

Šlapimo organai šalina iš organizmo medžiagų apykaitos metu susidariusius galutinius skilimo pro­duktus (šlapalą, šlapimo rūgštį, kt.). Šlapimo siste­ma sudaryta iš ekskrecinės funkcijos organų, inks­tų ir šlapimo takų, šlapimtakių, šlapimo pūslės bei šlaplės (1 pav.) (1).

Inkstai – tai porinis organas, esantis pilvo ertmė­je. Dešinysis inkstas yra kiek žemiau už kairįjį, nors jų padėtis nėra pastovi. Inkstų padėtis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno sudėjimo. Priklausomai nuo lyties jie gali sverti 125–170 g, ilgis – 11–12 cm, plotis – 5–7,5 cm, storis – 2,5–4 cm. Inkstą gaubia riebalinė kapsulė, kuri jį apsaugo ir prilaiko. Inks­to vidinio krašto viduryje yra inksto įduba, kitaip vadinama inksto vartais, pro kuriuos į inkstą paten­ka ir išeina stambios inksto kraujagyslės (arterija ir vena), nervai ir šlapimtakis.

Per 4–5 min. inkstai perfiltruoja visą organizmo kraują. Iš kraujo per parą perfiltruojama apie 150– 180 l pirminio šlapimo, o iš jo inkstuose susidaro 1,5–2 l galutinio šlapimo.

Struktūrinis ir funkcinis inkstų vienetas yra nef­ronas, kurį sudaro kapiliarų kamuolėlis glomerulas, ir iš jo išeinantys inkstų kanalėliai. Pastarieji atsive­ria į inkstų taureles. Iš inkstų taurelių susidaro inks­tų geldelė, kuri pereina į šlapimtakį. Svarbiausios inkstų funkcijos yra:

1. Reguliacinė:

· reguliuoja vandens ir elektrolitų (Na+, K+, Ca2+, Cl- , kt.) kiekį skystojoje organizmo terpėje;

· palaiko normalią rūgščių ir šarmų pusiaus­vyrą.

2. Ekskrecinė arba išskiriamoji:

· išskiria medžiagų apykaitos metu susidariu­sias galutines organizmui nereikalingas ir toksiškas medžiagas, skysčius (pvz., šlapalą, šlapimo rūgštį, fosfatą, sulfatą), gamina šla­pimą.

3. Endokrininė:

· gamina ir sekretuoja hormonus (eritropoeti­ną, kuris reikalingas hemoglobino sintezei; angiotenziną II, kuris svarbus arterinio krau­jospūdžio kontrolei; kalcitriolį, dalyvaujantį kalcio ir fosforo apykaitoje).

4. Metabolinė – inkstai aktyviai dalyvauja bal­tymų, riebalų, angliavandenių apykaitoje.

Šlapimtakis – porinis vamzdelio formos orga­nas, jungiantis inksto geldelę su šlapimo pūsle. Jis yra 30–35 cm ilgio. Šlapimtakis leidžiasi že­myn užpakaline pilvo siena ir atsiveria šlapimo pūslės dugne.

Šlapimo pūslė atlieka šlapimo rezervuaro funk­ciją. Šlapimo pūslės talpa yra 350–600 ml. Šlapini­mosi refleksas atsiranda šlapimo pūslėje susitelkus 200–250 ml šlapimo. Šlapimo pūslėje padidėjus spaudimui dėl susikaupusio šlapimo, dirginami šla­pimo pūslės sienos receptoriai ir impulsai perduoda­mi šlapinimosi centrui. Jaudinimai, atėję iš centro, sutraukia šlapimo pūslės raumenis ir atpalaiduoja valingą išorinį bei nevalingą vidinį raukus (sfinkte­rius), todėl šlapimas per šlaplę išstumiamas į išorę.

Vyrų šlaplė kerta priešinę liauką (prostatą), į ją atsiveria sėklinės pūslelės, šlaplė atsiveria varpos galvoje. Netinkamas šlapimo sistemos veikimas gali sukelti ne tik šlapimo nelaikymą, bet ir kur kas rimtesnių padarinių.

Vyrų šlapimo nelaikymo priežastys

Šlapimo nelaikymą sukelia šlapimo kaupimosi, o tam tikrais atvejais – pūslės išsituštinimo funkci­jos sutrikimas. Kartais šie sutrikimai pasitaiko vienu metu. Šlapimo nelaikymas skirstomas į ūminį (laiki­ną) ir lėtinį; pastarasis – į įtampos šlapimo nelaiky­mą, skubos, mišrų, perpildymo ir funkcinį.

Įtampos šlapimo nelaikymas pasireiškia tada, kai intraabdominalinis slėgis viršija šlaplės rauko slė­gį (kosint, čiaudint, juokiantis) ir šlapimas pro šla­plę išteka iš pūslės. Taip gali nutikti dėl anatominių pūslės kaklelio barjero pokyčių arba dėl rauko rau­mens ar nervų pažeidimo. Būklė, kai susilpnėja šla­pimo pūslės kaklelio palaikymas, vadinama padidė­jusiu šlapimo pūslės kaklelio paslankumu (hipermo­bilumu). Šiuo atveju gydymo tikslas yra stabilizuoti šlapimo pūslės kaklelį ir atkurti anatominį barjerą.

Nervų sistemos patologija gali sukelti šlapini­mosi problemų (2 pav.)(1).

Nervų sutrikimai gali pasireikšti bet kurio amžiaus asmenims: · vyrams, kurie sirgo diabetu daugelį metų, gali atsirasti nervų pažeidimai, kurie daro įtaką jų šlapimo pūslės kontrolei; · insultas, Parkinsono liga ir sklerozė veikia smegenis ir nervų sistemą, todėl jie taip pat gali sukelti šlapimo pūslės nelaikymą ar retenciją; · skubos šlapimo nelaikymas, vadinamas dirgliąja šlapimo pūsle su šlapimo nelaikymu, yra būklė, kuriai būdingas staigus noras šlapintis, dažnas šlapinimasis ir nikturija. Tai dažniausias šlapimo nelaikymo tipas vyresnio amžiaus žmonėms. Ne­retai tokį sutrikimą skatina diuretikų vartojimas. Perpildymo šlapimo nelaikymas pasireiškia la­šėjimu, atsirandančiu persipildžius šlapimo pūslei. Šis tipas vyrams yra antras pagal dažnį. Funkcinis šlapimo nelaikymas, susijęs su psicho­loginių ir kognityvinių funkcijų sutrikimu, neretai pasitaiko sergant demencija ar patyrus galvos sme­genų infarktą.

Neurologiniai šlapinimosi mechaniz­mai gali būti išlikę sveiki. Mišriu šlapimo nelaikymą vadiname tada, kai jį lemia keli jau išvardytų tipų mechanizmai. Ūminio šlapimo nelaikymo priežastys pateik­tos 1 lentelėje. Pašalinus šias priežastis, kiti šlapi­mo nelaikymo metodai tampa veiksmingesni (4, 5). Lėtinio šlapimo nelaikymo priežastys pateiktos 2 lentelėje.

Gerybinė prostatos hiperplazija vyrams sukelia inkontinenciją

Sergant gerybine prostatos hiperplazija, dažnai pasireiškia apatinių šlapimo takų simptomų (AŠTS). Vienas jų – šlapimo pūslės obstrukcija – gana daž­nai yra hiperaktyvios šlapimo pūslės palydovas. Po­puliacinio EPIC tyrimo, kuriame apklausta beveik obstrukcijos simptomų patiria 61,3 proc. vyresnių nei 18 metų vyrų. Apklausos duomenimis, vyra­vo iritaciniai simptomai (49,7 proc.), ypač nikturi­ja (šlapinimasis 1 ir daugiau kartų naktį), be to, šie simptomai vargino pacientus labiau už obstrukci­nius.

Sergant gerybine prostatos hiperplazija, nere­tai su obstrukciniais pasireiškia ir iritaciniai simp­tomai, kuriems gydyti veiksmingi muskarininių re­ceptorių antagonistai. Tiesa, toks simptomų deri­nys gydytojus verčia sunerimti: jie baiminasi, kad skyrus muskarininių receptorių antagonistų šlapimo pūslės hiperaktyvumui mažinti, sustiprės obstrukci­niai simptomai ir susilaikys šlapimas. Galbūt todėl vyrams iritaciniams AŠTS gydyti specifinių vais­tų skiriama 4 kartus rečiau nei moterims, nors šių simptomų dažnis tarp lyčių nesiskiria.

Vyrų šlapimo nelaikymo diagnostika

Nelaikantys šlapimo vyrai retai išdrįsta atvirai apie tai kalbėti, todėl gydytojo pareiga tikslingai su­rinkti nusiskundimus, anamnezę, įvertinti buvusias operacijas, spindulinį gydymą, kt. Pagrindiniai požymiai, varginantys esant šlapi­mo nelaikymui, yra nesuvaldomas potraukis šlapin­tis, dažnas šlapinimasis (>7 k./d.); naktinis šlapini­masis (daugiau kaip 1 kartą per naktį), šlapimo ne­laikymas kilus staigiam norui šlapintis; kartu esan­tys krūvio šlapimo nelaikymo simptomai, nevalin­gas šlapimo išsiskyrimas naktį, šlapimo nelaikymas lytinių santykių metu. Renkant anamnezę, būtina įvertinti paciento lė­tines ligas ir vartojamus vaistus, anksčiau taiky­tus gydymo metodus ir atsaką į jau skirtą gydymą.

Fizinį ištyrimą būtina atlikti bet kuriam pacien­tui, kuris skundžiasi šlapimo nelaikymu:

1. Įprastinis: • širdies nepakankamumo požymiai (dažna nikturija ir naktiniu šlapimo nelaikymu be­siskundžiantiems pacientams); • atrankinis neurologinis įvertinimas (kai su šlapimo nelaikymu yra ir neurologinių ligų simptomų); • pilvo viršgaktinės srities palpacija.

2. Tiesiosios žarnos (rektalinis) tyrimas: • rauko tonusas (ramybėje, veikloje); • išmatų susikaupimas, navikai; • prostatos dydis, paviršiaus nelygumai, skaus­mingumas.

3. Išorinių lytinių organų ištyrimas ir odos būklė. Vaginalinis tyrimas: • ryški gleivinės atrofija, vaginitas; • aiškus iškritimas; • navikai, skausmingumas.

Galima atlikti kosulio testą įtampos šlapimo ne­laikymo atveju (kosėjimas esant pilnai šlapimo pūs­lei); šlapimo tūrio matavimus (šlapinimosi metu su­renkamas šlapimas ir matuojamas jo tūris); šlapi­mo tyrimą ar / ir šlapimo pasėlį (atmetant infekci­ją), esant galimybei – šlapimo pūslės echoskopiją. Esant šlapimo susilaikymo rizikai, atliekama vien­kartinė šlapimo pūslės kateterizacija.

Šlapimo nelaikymo sprendimo ypatumai

Gydymo metodai pasirenkami atsižvelgus į šla­pimo nelaikymo tipą. Beveik visada gydymas pra­dedamas nuo nemedikamentinių priemonių. Reko­menduojama pašalinti šlapimo nelaikymą skatinan­čius veiksnius: mažinti antsvorį, stiprinti dubens rau­menis specialiais Kėgelio pratimais, koreguoti vi­durių užkietėjimą. Jei šlapimo nelaikymas išlieka, taikoma elektrinė šlapimo pūslės stimuliacija, bio­loginė elgesio terapija – pacientui patariama treni­ruoti šlapimo pūslę retinant šlapinimosi intervalus, susidaryti šlapinimosi grafiką, vengti šlapimo pūs­lę dirginančių gėrimų su kofeinu, alkoholinių ir ga­zuotų gėrimų (3 pav.) (7–9).

Medikamentinis gydymas taikomas su elgesio terapija (5). Dažniausiai skiriami anticholinerginiai vaistai oksibutinas, tolterodinas, kt. Šios grupės vais­tai blokuoja neuromediatoriaus acetilcholino, suke­liančio šlapimo pūslės susitraukimus, veiklą, ne tik šlapimo pūslės, bet ir kitų organų sistemų lygiųjų raumenų muskarininius receptorius, todėl dalį pa­cientų vargina burnos, akių džiūvimas, neryškus matymas, galvos skausmas, vidurių užkietėjimas. Skubos šlapimo nelaikymui gydyti vartojami ir tri­cikliai antidepresantai (imipramino hidrochloridas) ar pakaitinės hormonų terapijos vietinio ar sistemi­nio poveikio estrogenų preparatai.

Šlapimo nelaikymo slaugos ir priežiūros struktū­roje svarbus vaidmuo tenka ir šlapimą sugeriančioms priemonėms, padedančioms geriau kontroliuoti šlapi­mo nelaikymo keliamus higienos nepatogumus (sau­sumo pojūtį, nemalonaus kvapo kontrolę, pan.). Pa­renkant skysčius sugeriančią priemonę – sauskelnes  ar vyriškus įklotus, – atsižvelgiama į šlapimo nelai­kymo laipsnį, ar pacientui reikalinga pagalba kei­čiant priemonę, ar jis sugeba ja pats savarankiškai naudotis, kokioje padėtyje (stovint, gulint, tualete, lovoje, kt.) skysčius sugerianti priemonė keičiama.

Pacientams, nelaikantiems šlapimo, reikia parinkti geriausiai jų poreikius atitinkančius gaminius. Ne­tinkamai parinkta šlapimą sugerianti priemonė gali paskatinti kitas problemas. Specialistai pataria rink­tis žinomų kompanijų gaminius, kurie yra gerai ver­tinami dėl aukštos kokybės.

Turinti per 40 metų patirties TENA yra šlapimo nelaikymo problemų sprendimo lyderė pasaulyje. TENA priemonių šlapimo nelaikymui asortimen­tas yra platus ir užtikrina pasirinkimo įvairovę, t. y. žmogus gali pasirinkti jam tinkamą priemonę, ten­kinančią jo poreikius.

Esant negausiam, gausesniam ir vidutiniam šla­pimo nelaikymui rekomenduojami specialiai vyrams sukurti įklotai TENA Men. Vyrai dažnai klysta ma­nydami, kad tokios šlapimą sugeriančios priemo­nės skirtos tik moterims. Todėl gydytojai, slaugy­tojai patiriantiems AŠTS vyrams galėtų rekomen­duoti specialiai vyrams skirtas higienos priemones.

Šie išgaubti TENA Men gaminiai atitinka vyrų ana­tomiją, todėl gerai ir saugiai priglunda, turi nemalo­naus kvapo neutralizavimo sistemą. Galima rinktis iš 3 skirtingų sugėrimo lygių. Jei šlapimo nelaiky­mas yra vidutinis, vietoj įklotų pacientai gali nau­doti specialiai vyrams skirtas kelnaites TENA Men Protective Underwear.

Esant sunkiam šlapimo nelaikymui, TENA siū­lo sauskelnes. Pagal poreikį jas galima rinktis iš 3 skirtingų tipų: anatominių, juostinių ir kelnaičių.

TENA gaminiai gerai sugeria ir sulaiko šlapimą, mažina nemalonų šlapimo kvapą, yra patogūs, juos paprasta naudoti.

Apibendrinimas

Šlapimo nelaikymas yra dažna vyresnio amžiaus žmonių problema, kuri neigiamai veikia asmens gy­venimo kokybę ir brangiai atsieina sveikatos apsau­gos sistemai. Vyresni pacientai neretai apie šią bėdą neinformuoja gydytojo, o šis apie ją nepasiteirauja. Remdamasis šiuolaikinėmis praktinėmis rekomen­dacijomis, gydytojas turėtų mokėti nustatyti, įver­tinti ir gydyti šlapimo nelaikymą.

Įtampos, mišraus ir skubos šlapimo nelaikymo atvejais tikslinga gyvenimo būdo korekcija, dubens dugno raumenų ar / ir šlapimo pūslės treniravimas, kai kurios fizioterapinės priemonės bei vaistai.

Pagalbinės priemonės – TENA serijos įklotai ar sauskelnės vyrams – padeda sugerti ir sulaiko šla­pimą, mažina nemalonų šlapimo kvapą, o tai užti­krina stabilią vyro emocinę ir psichologinę būklę.

Žurnalas „Internistas“