Akromegalija

Tai yra neproporcingas tam tikrų kūno dalių padidėjimas. Dažniausiai neproporcingai didėja plaštakos, pėdos, smakras, antakių lankai, nosis, liežuvis, lūpos, ausų kaušelis. Oda ir balsas storėja. Sergantieji šia liga ligoniai jaučia galvos skausmus, silpnėja raumenys, regėjimas. Mažėja lytinis potraukis, sutrinka menstruacijos. Tai yra vėlyvos endokrininės patologijos forma. Šią ligą skatina somatotropino (priekinės posmegeninės liaukos dalies hormono) hipersekrecija arba padidėjęs jo poveikis suaugusiems žmonėms. Sulaukus 20–40 metų, po epifizinių kremzlių sukaulėjimo gigantizmas pereina į akromegalijas. Ilgieji kaulai, minkštieji audiniai ir organai vystosi beveik proporcingai. Vidaus organų padidėjimas (širdies, plaučių, kepenų, inkstų, blužnies) iš pradžių atitinka funkciją, bet vėliau prasideda daugelio organų nepakankamumas dėl jungiamojo audinio elementų hiperplazijos. Sutrinka šių ligonių medžiagų apykaita, pirmiausia angliavandenių. Hiperglikemija būdinga daugiau negu 40 proc., cukrinis diabetas – 10 proc. ligonių. Kraujyje padidėja cholesterolio, aukštesniųjų riebalų rūgščių, acetoninių medžiagų, lipoproteinų. Daugeliui (apie 40 proc.) ligonių nustatyta somatotropinių ląstelių plazminės membranos G baltymo a subvieneto mutacija, todėl šis vienetas netenka GTPazės aktyvumo. Tada ilgėja adenilatciklazės aktyvumas ir perteklinė cAMP sintezė ir somatotropino hiperfunkcija. Beveik 90 proc. akromegalija sergančių žmonių STH hipersekreciją skatina gėrybiniai posmegeninės liaukos navikai (adenomos), tačiau susergama ir dėl abortų, klimakterinio sindromo, galvos traumų ir infekcinių procesų. Akromegalija yra daugiasimptomė liga.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė