Alkalozė

Tai – kraujo pH nuokrypis į šarminę pusę (pH>7,44). Jį sukelia šarmų-rūgščių pusiausvyros sutrikimai ir santykio tarp rūgščių anijonų ir šarmų katijonų nuokrypis į šarminę pusę. Alkalozė gali būti respiracinė, apsinuodijus salicilatais, CNS pažeidimų (insultai, navikai, traumos, infekcijos), plaučių arterijos embolijos metu, lėtinio širdies nepakankamumo, nekontroliuojamos hiperventiliacijos, dirbtinės ventiliacijos atvejais, plaučių uždegimo metu, esant hipotireozei, nėštumui. Respiracinės alkalozės metu kraujo pH didėja, pCO₂ mažėja dėl padidėjusio jo šalinimo pro plaučius. To priežastis yra bet koks kvėpavimo neatitinkantis padažnėjimas ir padidėjęs CO₂ šalinimas. Metabolinės alkalozės metu kraujyje padidėja pH ir rūgščiųjų karbonatų koncentracija. Kraujo plazmoje jų koncentracija padidėja, kai daugiau jų susidaro skrandyje arba inkstuose ir sumažėja jų išskyrimas, taip pat egzogeniniu būdu panaudojus rūgščiuosius karbonatus ar kitas šarmines medžiagas. Taip gali būti vemiant, vartojant diuretikus ir mineralkortikoidus, natrio rūgštųjį karbonatą (pvz., širdies reanimacijos metu), taip pat šarmus organinių jonų pavidalu (pvz., laktatą, citratą ir acetatą), kurie metabolizuojasi kepenyse į rūgštųjį karbonatą.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė