Amiloidozė

Tai yra liga, pasireiškianti baltymo sankaupomis audiniuose. Amiloidas visada kaupiasi tarpląstelinėje medžiagoje, tai vadinama amiloidoze. Ji gali būti vietinė arba bendrinė. Pastaroji skiriama į pamatinių membranų ir perikolageninę, kai kaupiasi kraujagyslių išoriniame ar vidiniame dangaluose. Amiloidozės pažeisti audiniai ir organai ryškiai padidėję, standūs, blyškūs, pjūvio paviršius blizga kaip lašiniai. Amiloidozės metu dėl spaudimo ir pablogėjusios mitybos (ląstelės atstumiamos nuo kapiliarų) audinių ląstelinės struktūros atrofuoja, atsiranda įvairių funkcijų sutrikimų. Dažniausiai amiloidas kaupiasi inkstuose, blužnyje, kepenyse, smegenyse, virškinamojo ir kvėpavimo kanalų pagleivyje, kraujagyslėse ir rečiau kituose organuose. Daugiausiai jo kaupiasi inkstų žieviniame sluoksnyje (glomeruluose), todėl mirštama nuo inkstų nepakankamumo. Amiloidas niekada neišnyksta. Nustatant morfologinę diagnostiką, paprastai atliekama inkstų punkcinė biopsija, bet rekomenduotini mažesnio informatyvumo, tačiau paprastesni virškinamojo kanalo gleivinės (dantenų, burnos, tiesiosios žarnos) morfologiniai tyrimai. Ligoniai skundžiasi silpnumu, nuovargiu, tinimais, kaulų skausmais, virškinimo sutrikimais. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė