Citochromų b-c1 kompleksas
Nuo šio komplekso prasideda kvėpavimo grandinės dalis, sudaryta iš įvairių citochromų. Citochromai – hemoproteinai, kurių molekulėse yra tvirtai prijungtas hemas. Hemo geležies oksidacijos laipsnis kinta nuo 3+ (oksiduota būsena) iki 2+ (redukuota būsena). Jie skiriasi baltymo dalimi, kuri turi įtaką oksidacijos-redukcijos potencialo dydžiui. Pirmą kartą citochromai buvo aptikti 1925 m. gyvūnų audiniuose, bakterijose ir mielėse. Jie pasižymėjo skirtinga spinduliuotės sugertimi, todėl buvo suskirstyti į tris klases, pažymėtas raidėmis „a, b ir c“. Citochromai a sugėrė ilgų bangų spinduliuotę, o citochromai c – trumpesniųjų. Taip citochromai skirstomi ir dabar. Tai pačiai klasei priklauso keli citochromai, žymimi skaitmeniniais simboliais. Pavyzdžiui, citochromai c ir c1, citochromai b562 ir b566, čia simbolis 566 ir 562 rodo sugeriamą spinduliuotę. Kvėpavimo grandinėje citochromai yra išdėstyti didėjančio oksidacijos-redukcijos potencialo tvarka. Kompleksas III yra pirmasis kvėpavimo grandinės darinys, į kurio sudėtį įeina citochromų. Jam būdingos hidrofobinės savybės, todėl yra sutelktas vidinės membranos vidinėje dalyje. Kompleksą sudaro 8 polipeptidinės grandinės, kurios sugrupuotos kaip dimeras. Kiekvienas iš dimero monomerų turi tris hemus ir vieną Fe-S centrą. Kompleksas III gauna elektronus iš ubichinolio (CoQH2). Ubichinolio oksidacija, dalyvaujant citochromų b-c1 kompleksui, dar vadinama CoQ ciklu. Komplekso III redukcijos metu protonai iš mitochondrijų užpildo (matrikso) yra išstumiami į tarpmembraninį tarpą, taigi kompleksas III yra antrasis kvėpavimo grandinės kompleksas, kuris perneša protonus iš užpildo (matrikso) į išorę.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė