Imunofluorescencija
Jautrus metodas antikūnams arba antigenams nustatyti. Fluorescuojantys dažai (pvz., rodaminas arba fluoresceino izotiocianatas) gali būti prijungti prie antigeno ar antikūno. Taisyklingai atliktas žymėjimas fluorochromais nekliudo antikūnui sąveikauti su antigenu. Imunofluorescencinis metodas yra labai jautrus, leidžia nustatyti mažą antigeno ar antikūnų kiekį, padeda nustatyti antigeno vietą ląstelėje. Tiesioginės imunofluorescencijos metodas pagrįstas fluorescuojančio antikūno ypatybe specifiškai jungtis su antigenais ir sukelti jų švytėjimą liuminescencinio mikroskopo ultravioletinėje ir violetinėje spektro dalyje. Tiriamoji medžiaga fiksuojama ant objektinio stiklelio, veikiama tam tikrais antikūnais, chemiškai sujungtais su fluorochromu. Dėl specifinės antigeno ir antikūnų sąveikos ir fluorochromo švytėjimo, veikiant ultravioletine spinduliuote, nustatoma tiksli antigeno vieta. Šis metodas padeda nustatyti daugelio infekcinių ligų sukėlėjus. Metodas labai jautrus ir nesudėtingas. Taikant netiesioginės imunofluorescencijos metodą antigenui nustatyti naudojamas imuninis nežymėtasis (nekonjuguotas su fluorochromais) diagnostinis serumas. Perplovus nesujungtus baltymus, pilamas fluorochromais žymėtasis antiserumas prieš pirmojo serumo imunoglobulinus. Žymėtieji antikūnai susijungia su antigenais, šiuo atveju su antikūnais prieš tiriamąjį antigeną. Susidaro imunofluorescuojantis kompleksas, matomas liuminescenciniu mikroskopu.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė