Interferonas

Tai – baltymas, kuris susidaro organizme, patekus į jį virusų; slopina daugelio virusų dauginimąsi ląstelėse, aktyvina imunines ląsteles. Tai – baltymai glikoproteinai, priklausantys citokinų klasei. Pavadinti interferonais, nes įsiterpia į viruso dvigubėjimą (replikaciją) šeimininko ląstelėse. Taip baltymus išskiria limfocitai kaip atsaką į patogenus (virusus, bakterijas), parazitus ar vėžines ląsteles. Žmogaus organizme ląstelės gamina tris interferonų rūšis: a-interferoną gamina leukocitai ir limfoblastai, b-interferoną – fibroblastai, g-interferoną išskiria sensibilizuoti T limfocitai, paveikti virusų. Pirmiausia interferoną prijungia ląstelės membranos receptoriai, tada sužadinama atitinkamos proteinkinazės biosintezė, ji nuslopina viruso mRNR transliaciją ir viruso dauginimąsi. Be to, skatinama nukleazė, kuri suardo viruso mRNR. Interferonai neaktyvina viruso ar jo nukleorūgšties, bet nuslopina jo dauginimąsi. Jie apsaugo ne tą ląstelę, kur vyko sintezė, bet kitas nepažeistas ląsteles. Viena interferono molekulė suteikia ląstelei atsparumą virusui. Žinduoliuose identifikuota apie 10 skirtingų interferonų, žmogaus organizme žinomi septyni. Jie skirstomi į tris klases: I, II ir III tipo interferonus.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė