Jodtirozinai

Tai – monojodtirozinai ir dijodtirozinai, kurie kondensuojami į jodtironinus. katalizuojant tiroperoksidazei. Be to, tiroglobulino molekulės konformacija tokia, kad padeda jodtirozinų kondensacijai. Kondensuojantis dviem tiroglobuline esantiems dijodtirozinams, susidaro tetrajodtironinas (tiroksinas), o kondensuojant monojodtiroziną ir dijodtiroziną, susidaro trijodtironinas. Jodtirozinai susidaro skydliaukės folikulų ląstelėse, jodinant tiroglobulino molekules šio glikoproteino sintezės metu. Katalizuojant minėtai peroksidazei, jodidas, adsorbuotas iš skydliaukės, dalyvaujant vandenilio peroksidui, oksiduojamas į elementinį jodą, kuris reaguoja su tirozinu tiroglobulino molekulėje ir susidaro monojodtirozinas; papildomai jodinant, susidaro dijodtirozinas. Jodtirozinai skydliaukėje įeina į tiroglobulino sudėtį, o atsipalaiduoja baltymo hidrolizės metu. Atskilę tiroksinas ir trijodtironinas išskiriami į kraują, o laisvi jodtirozinai dejodinami, katalizuojant dejodinazei ir į kraują nepatenka. Atsipalaidavęs jodidas vėl panaudojamas skydliaukės hormonų sintezei. Tiroglobuline monojodtirozinų ir dijodtirozinų santykis priklauso nuo jodo kiekio. Žmogaus tiroglobulino molekulėje, turinčioje 0,3–0,5 proc. jodo, monojodtirozinų yra 6–7 liekanos, o dijodtirozinų – 3–4. Didėjant jodinimo laipsniui, šių liekanų skaičius taip pat didėja. Jodtirozinai dalyvauja tik jodtironinų sintezėje, bet hormonų aktyvumu nepasižymi. Laisvos formos jodtirozinų skydliaukėje labai nedaug. Kraujyje jie pasirodo sergant tirotoksikoze, tiroiditu, yrant skydliaukei, veikiamai radioaktyviojo jodo, ar skydliaukės chirurginių procedūrų metu. Dijodtirozinas pasižymi tirostatiniu poveikiu, todėl veiksmingas, gydant nedidelio laipsnio tirotoksikozes.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė