Jonitai, jonų kaitos dervos

Tai – gamtinės arba sintetinės, kietos konsistencijos netirpios medžiagos, gebančios į jų sudėtį įeinančius jonus keisti į tirpalo jonus, kurie su jais sąveikauja. Netirpų jonitą sudaro molekulinis užpildas (matriksas), ant kurio yra jonogeninių grupių. Tokios grupės disociacijos metu susidaro jonų pora. Jos vienas jonas yra fiksuotas, nes kovalentiniu ryšiu sujungtas su užpildu (matriksu), o kitas jonas yra judrus. Laisvasis jonas lengvai pasikeičia su elektrolito jonu. Reakcija vyksta stechiometriškai, t. y. vieno jono sujungimas sužadina atitinkamo tipo jono atsipalaidavimą. Vartojami kaip vaistinės priemonės. Yra du jonitų vartojimo būdai: geriamasis ir įeina į klizmas arba ekstrakorporinės cirkuliacijos sistemas. Jonitų dozė yra 8–60 g per dieną, o gydymo kursas individualus. Jonitai taip pat naudojami vandens valymui ir minkštinimui, antibiotikų, vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų ekstrakcijai ir valymui, chromatografijos tyrimams.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė