Ketogenezė

Acetoninių (ketoninių) medžiagų (žr. Acetoacetatas, β hidroksibutiratas ir Acetonas) susidarymas. Jų susidarymą katalizuojantys fermentai yra kepenų ląstelių mitochondrijose. Pradinis ketogenezės junginys yra acetoacetil-KoA. Iš šio junginio susidaro kitos acetoninės medžiagos. Visų gyvūnų, išskyrus atrajojančius, kepenys yra vienintelis organas, kuriame vyksta ketogenezė. Kituose audiniuose, pvz., smegenyse, acetoninės medžiagos naudojamos kaip energinė medžiaga. Ketogenezės sunkumą rodo acetoninių medžiagų kiekis kraujyje, bet ne šlapime. Jos metu vyrauja β-hidroksibutiratas. Santykis β-hidroksibutiratas: acetoacetatas kraujyje kinta nuo 1:1 iki 10:1. Badaujant ar sergant I tipo cukriniu diabetu, kraujyje (ketonemija) ir šlapime (ketonurija) padaugėja acetoninių medžiagų, nes kepenyse jų susidaro daugiau negu sunaudojama periferiniuose audiniuose; smegenys prisitaiko naudoti acetoacetatą kaip energinę medžiagą. Ketonemijos metu acetoninių medžiagų koncentracija kraujyje gali siekti 20 mM/l ir daugiau. Ketonemijos priežastys: lipolizės aktyvinimas ir riebalų rūgščių atsipalaidavimas; intensyvi riebalų rūgščių oksidacija ląstelėse; lipidų sintezės slopinimas; acetil-KoA oksidacijos hepatocituose slopinimas ir ketogenezės intensyvėjimas. Prasidėjus ketonemijai, dažniausiai atsiranda ir ketonurija, nes acetoninės medžiagos gerai filtruojamos inkstuose ir šlapime jų koncentracija padidėja šimtus kartų.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė