Konjugacija

Tai – sujungimas, junginys. Yra skiriama keletas tipų: 1) chromosomų konjugacija – porinis homologinių chromosomų susijungimas mejozės metu; 2) gametų sujungimas apvaisinimo metu; 3) mikroorganizmų ląstelinis sąlytis, kurio metu įvyksta apsikeitimas genetine medžiaga tarp ląstelių; 4) II fazės biotransformacijos reakcijos. Šių reakcijų metu įvairūs ksenobiotikai, turintys hidroksi-, amino-, karboksi-, epoksi- ar halogenidų grupes, I fazės biotransformacijos reakcijų metabolitai, taip pat kai kurie autobiotikai paverčiami labiau poliniais, mažiau tirpiais lipiduose ir geriau tirpiais vandenyje junginiais. Tokie junginiai lengviau pašalinami iš organizmo ir yra mažiau nuodingi. Konjugacijos reakcijoms vykti reikia ATP energijos. Atsižvelgiant į konjugacijos mechanizmą, šios reakcijos yra skirstomos į I tipo ir II tipo konjugacijos reakcijas. I tipo konjugacijos reakcijų metu iš pradžių yra aktyvinamos konjuguojančiosios medžiagos (biomolekulės), po to jos jungiasi su konjuguojamuoju substratu, sudarydamos konjugatą. Šios reakcijos vyksta visuose organizmo audiniuose, ląstelių mikrosomose, mitochondrijose ir citozolyje. Jų metu įvairūs ksenobiotikai yra konjuguojami su gliukurono, sulfato, acto rūgštimis, yra metilinami ar jungiami su tiosulfatu. II tipo konjugacijos reakcijų metu iš pradžių yra aktyvinamas konjuguojamasis substratas, po to jis jungiasi su konjuguojančiąja biomolekule, sudarydamas konjugatą. Šios reakcijos vyksta kepenų ir inkstų ląstelių mitochondrijose, mikrosomose ir citozolyje. Jų metu vyksta konjugacija su aminorūgštimis glicinu, glutaminu, taip pat susidaro merkaptorūgštys.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė