Metabolinis sindromas

Tai yra visuma patologinių pokyčių organizme, didinančių širdies ir kraujagyslių ir II tipo cukrinio diabeto riziką. Jo komponentai yra atsparumas insulinui, hiperinsulinemija, centrinis nutukimas, arterinė hipertenzija, dislipidemija, hiperkoaguliacija, endotelio disfunkcija, uždegimo padidėjimas, hiperurikemija. Svarbiausi rizikos veiksniai – persivalgymas, fizinis pasyvumas, nutukimas, dislipidemija, gliukozės netolerancija, alkio glikemija, atsparumas insulinui, arterinė hipertenzija. Susiję požymiai yra mikroalbuminemija, hiperurikemija, fibrinolizės slopinimas, steatohepatozė, lėtinis uždegimas, kiaušidžių policistozė, CNS suaktyvėjimas. Sindromas dažniausiai prasideda apie 40-uosius metus centriniu nutukimu ir atsparumu insulinui, po to prisideda arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, o apie 50–60 metus prasideda cukrinis diabetas. Juo Lietuvoje serga per 40 proc. žmonių. Jo dažnis senstant labai didėja. Gydymas pradedamas nuo nutukimo korekcijos.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė