Mikotoksikozės

Tai yra žmogaus ir gyvulių ligos, sukeliamos mikotoksinus išskiriančių grybų. Iš maisto produktų ir pašarų išskirta per 220 jų tipų. Lemiamas veiksnys, skatinantis grybų vystymąsi ir mikotoksinų sintezę ant maisto produktų, yra aplinkos temperatūra ir drėgmė. Daugelis grybų auga, esant 0–60 ° temperatūrai. Optimali aplinkos drėgmė – 85–90 proc., o maisto produkto – daugiau kaip 14 proc. Grybų sporos gyvybingos išlieka ir esant –20 °temperatūrai. Vandenilio jonų koncentracija neturi ypatingos reikšmės, grybai gali augti ir sintetinti nuodus, esant pH 3,8–8,0 (optimalus pH – 5,0–5,5). Jie atsparūs fizinių ir cheminių veiksnių poveikiui. Todėl mikotoksikozės yra svarbios žmonių sveikatai. Jos skirstomos į maistines (alimentines), kvėpavimo (respiracines) ir odos (dermos) mikotoksikozes. Labiausiai paplitusios tarp žmonių ir gyvūnų yra maistinės mikotoksikozės: fuzariotoksikozės, ergotizmas, aflatoksikozės, ochratoksikozė ir kt. Fuzariotoksikozių yra keletas tipų, priklauso nuo grybų Fuzarium rūšies. Sporotrichnelotoksikoze, susergama, vartojant peržiemojusius po sniegu produktus ar vėlai nuimtus grūdus, kai patenka grybų Fusarium sporotrichiella nuodų. Jos klinika labai sunki, neretai pasibaigianti mirtimi. Fuzariograminearotoksikoze („apgirtusios duonos“ sindromas), susergama. vartojant grūdus, pažeistus Fusarium graminearum, kurie sintetina azoto turinčius gliukozidus, priklausančius cholinams ir alkaloidams ir veikiančius CNS. Toksikozės kliniką sudaro įvairūs klinikiniai simptomai. Fuzarionivaletoksikozė – sunki žmonių ir gyvulių liga, kuria susergama vartojant kviečius, miežius ir ryžius, pažeistus „raudonuoju pelėsiu“ – Fusarium (F. graminearum, F. nivale, F. avenaceum). Kliniškai pasireiškia pykinimu, vėmimu, galvos skausmais, konvulsijomis. Sunki liga ergotizmas, kuria susergama, vartojant užkrėstus daigus sporomis Claviceps purpurea ir Claviceps paspalum, kuriuose yra lizergino rūgšties alkaloidų ir klavino darinių, pasižyminčių neurotoksiniu poveikiu. Liga gali būti ūminė ir lėtinė. Ūminė forma pasireiškia gastroenteritu ir CNS pažaida. Kliniškai gali būti konvulsijų, gangrenos simptomų. Aflaktoksikozėmis susergama, patekus maisto produktams, turintiems didelio nuodingumo (toksiškumo) aflatoksinų, kuriuos sintetina Aspergillus flavus ir Aspergillus parasiticus. Apsinuodijus atsiranda vangumas, judesių koordinacijos sutrikimas, traukuliai, parezės, sutrinka virškinimo sistema, hemoragijos. Labiausiai pažeidžiamos kepenys, kuriose formuojasi nekrozės židiniai, cirozė ir pirminis vėžys. Aflatoksinų išplitimas augaliniuose maisto produktuose lemia jų patekimą į gyvūninės kilmės maisto produktus, tai kelia pavojų žmonių sveikatai. Ochratoksikoze susergama, kai patenka maisto produktų, turinčių Aspergillus ochraceus nuodų. Jie pasirinktinai pažeidžia inkstus ir veikia hepatotoksiškai. Profilaktika: reikia apsaugoti maisto produktus ir pašarus nuo nuodingų grybų.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė