Mikrovamzdeliai

Tai yra eukariotų ląstelių cilindrinės formos tuščiavidurė struktūra. Ilgis – nuo 100 nm iki 1 mln. nm, skersmuo – 24±2 nm, sienelės storis – 4,5 nm. Tai yra neurono griaučių (citoskeleto) dariniai, sudaryti iš 13 protofilamentų, sutelktų į vamzdelio pavidalo struktūrą. Protofilamentus sudaro baltymų a ir β tubulinų dimerai, išsidėstę tvarkingomis linijomis. Pagrindinis mikrovamzdelių komponentas – baltymas tubulinas, yra dar apie 20 įvairių baltymų. Jų ilgis mažesnis negu aksono arba dendrito, todėl jų grandinės neištisinės. Mikrovamzdeliai formuoja ląstelių citoplazmos tinklą, ląstelių dalijimosi vėduokles, įeina į gaurelių, bazinių kūnelių ir centriolių sudėtį. Jie dalyvauja, išsiskleidžiant chromosomoms mitozės ir mejozės metu, pernešant medžiagas ląstelėse, judant organelėms, sekrecijos proceso metu, formuojant ląstelių griaučius ir ląstelių sieneles. Mikrovamzdeliai suyra, esant žemai temperatūrai (0 °C), aukštam spaudimui, veikiant kalcio jonams. Jiems atsinaujinti arba ilgėti reikia GTP, kuris stabdo savaiminį jų suirimą į monomerus. Galinis mikrovamzdelių tubulino monomeras yra prisijungęs prie GTP. Jei monomerų polimerizacija sulėtėjusi, tai tubulinas skaido GTP į GDP. Jis negali apsaugoti mikrovamzdelių nuo depolimerizacijos, todėl jie pradeda irti.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė