Mineralkortikoidai

Tai yra antinksčių žievinės dalies hormonų kortikosteroidų rūšis, reguliuojanti vandens ir druskų apykaitą organizme. Mineralkortikoidai sintetinami glomerulų srityje iš cholesterolio. Tai yra alopregnano ir pregnano dariniai ir sudaryti iš 21 anglies atomo. Mineralkortikoidų sintezę tiesiogiai skatina kalio jonų perteklius arba natrio jonų trūkumas, taip pat angiotenzinas II bei kortikotropinas (AKTH). Aktyviausias iš jų yra aldosteronas. Aktyvumas kitų dviejų – deoksikortikosterono ir 11-dehidrokortikosterono, silpnesnis atitinkamai 25 ir 250 kartų už aldosterono. Žmogaus organizme 52 proc. aldosterono susijungę su baltymu transkortinu, o deoksikortikosterono – 77 proc. Mineralkortikoidai turi specifinius receptorius citoplazmoje ir branduolyje, sujungtus su chromatinu. Jų giminingumas receptoriams labai didelis. Padidėjus aldosterono sintezei, susiformuoja hiperaldosteronizmas, kuris laikomas antinksčių patologija. Jį gali sukelti antinksčių žievės navikas arba mineralkortikoidinės funkcijos per didelis skatinimas įvairių patologijų atvejais. Mineralkortikoidų sintezės intensyvumo pokyčiai gali būti izoliuoti arba suderinti su gliukokortikoidų nepakankamu kiekiu ir pasireikšti Adisono liga. Jie organizme sulaiko natrį ir sustiprina kalio išskyrimą. Mineralkortikoidų perteklius sukelia patinimus ir padidina kraujospūdį. Esant jų trūkumui, organizmas netenka daug natrio ir vandens. Mineralkortikoidai, ypač deoksikortikosterono acetatas, skiriami pakaitiniam gydymui endokrininės sistemos ligų atvejais.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė