Parenterinė mityba

Pilnutinė parenterinė mityba būna, kai mitybos metu visiškai apsieinama be virškinamojo kanalo. Maisto medžiagos tiesiog įšvirkščiamos į veninę kraujotaką. Parenterinė mityba taikytina tik tada, kai mitybos proceso negalima pakeisti kitu. Parenterinis maitinimas nepriklauso urgentiniams atvejams, todėl yra laiko jį parinkti ir taikyti. Parenterinė mityba taikytina, kai sergama virškinamojo kanalo ligomis, pvz., Krono liga, yra trumposios žarnos sindromas. Parenterinis maitinimas taip atliekamas:

1) pro periferines venas; jis sėkmingai gali būti taikomas 5–14 dienų;

2) pro centrinį veninį kateterį. Šis būdas tinka ilgalaikiam parenteriniam maitinimui. Kateteris gali būti ilgą laiką. Nors dažniausiai parenterinė mityba taikoma ligoninėje, išimtiniais atvejais ji gali būti atlikta ir namuose. Pilnutinės parenterinės mitybos komponentai yra visos būtinos medžiagos – energijos šaltiniai, aminorūgštys, vitaminai, mineralinės medžiagos, pakankamas skysčių kiekis. Mitybos metu gali kilti komplikacijų. Pirmiausiai, sepsiniai reiškiniai, kurių šaltinis yra kateterio įleidimo vieta. Maistiniai infuziniai skysčiai yra gera terpė bakterijoms augti. Dažniausia metabolinė komplikacija yra hiperglikemija. Maitinamojo mišinio sudėtis turi būti koreguojama, tai priklauso nuo metabolinių pokyčių: hiperglikemijos, hipokalemijos, hipomagnemijos, hipofosfatemijos, hiperkalcemijos, užtvaros pokyčių, hiperlipidemijos. Taikant parenterinę mitybą, reikia nuolatinės ligonių pagrindinių fiziologinių rodiklių stebėsenos ir švirkščiamų ir šalinamų medžiagų kontrolės.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė