Plazmalogenai

Tai – fosfolipidai, kurių molekulėje glicerolio pirmoje padėtyje yra ne riebalų rūgštis, o ilgą alifatinę grandinę turintis alkoholis, prijungtas paprasta esterine jungtimi. Plazmalogenams būdingas dvigubasis ryšys alkilgrupėje tarp pirmo ir antro anglies atomų. Plazmalogenų fosforo rūgšties liekana dažniausiai yra esterinta etanolaminu, cholinu arba serinu (atitinkamai etanolamino plazmalogenai, cholino plazmalogenai ir t. t.). Plazmalogenai yra trijų tipų: fosfatidiletanolaminai, fosfatidilcholinai ir fosfatidilserinai.

Cholino plazmalogenas

Plazmalogenai paplitę įvairiuose audiniuose, tačiau daugiausiai būna nervų mieline (etanolamino plazmalogenai), čia jie sudaro iki 80–90 proc. nervinių ląstelių mielinolipidų, ir širdies raumenų ląstelių membranose (cholino plazmalogenai), čia jie sudaro iki 10 proc. fosfoglicerolių.

Kai kurie plazmalogenai pasižymi dideliu biologiniu poveikiu kaip mediatoriai. Pavyzdžiui, trombocitus aktyvinantis veiksnys (TAF) skatina trombocitų sukibimą. TAF nuo kitų plazmalogenų skiriasi tuo, kad alkiliniame radikale nėra dvigubosios jungties ir glicerolio antroje padėtyje yra acetilgrupė vietoje riebalų rūgšties. TAF išskiriamas kraujo fagocituojančių ląstelių kaip atsakas į dirginimą ir skatina trombocitų sukibimą ir, įsitraukdamas į kraujo krešėjimą, šis veiksnys lemia tam tikras uždegimines ir alergines reakcijas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė