Prakaitas

Tai – procesas, kurio metu skysčiai pašalinami pro prakaito liaukas, esančias odoje. Prakaitas yra atsakas į šilumą ir intensyvų fizinį krūvį. Prakaitavimas yra normalus reiškinys. Jis padeda kūnui apsiginti nuo šilumos pertekliaus. Per didelis prakaitavimas vadinamas hiperhidroze ir yra patologinė būsena, kurią reikia gydyti. Ypač jei šaltas prakaitas išpila naktį, yra pagrindo nerimauti: galimos infekcinės ligos, vaistai, vėžys, hipoglikemija, hormonų kaita, neurologinės priežastys. Mūsų geografinėje zonoje kvėpuojant kasdien prarandama apie 500 ml vandens, su prakaitu kasdien išskiriama dar 300–500 ml vandens, su išmatomis – 100 ml. Šie skaičiai nėra nekintami. Pavyzdžiui, prie aukštakrosnės dirbantis žmogus per dieną gali išskirti 20 l prakaito, viduriuojantis ligonis kasdien gali prarasti daug litrų žarnų sulčių. Išskirtą vandens kiekį kompensuoja pasisavinamas vanduo. Apie 60 proc. reikiamo vandens kiekio organizmas gauna su maistu. Valgydamas mišrų maistą, žmogus kasdien gauna apie 1 l vandens. Dar apie 300 ml vandens susidaro vykstant oksidaciniams procesams. Trūkstamą vandens kiekį gauname gerdami.

Prakaitas yra prakaito liaukų išskiriamas specifinio kvapo sekretas, sūrus, skaidrus skystis, kuriame yra daug vandens (apie 99 proc.) ir medžiagų apykaitos produktų, dažniausiai šlapalo, druskų ir kt. Taigi prakaito liaukos yra tarsi termoreguliatorius, nes garinama nuo odos paviršiaus drėgmė atvėsina kūną.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė