Amiodaronum

Apibūdinimas
Antiaritminis vaistas, turintis I, II, III ir IV klasėms
būdingų savybių.
Indikacijos
Pradėti vartojimą ir vartoti toliau galima tik ligoninėje
arba prižiūrint specialistui.
Per burną (gydomos tik sunkios aritmijos, kai kiti
antiaritminiai vaistai neveiksmingi arba netinka):
supraventrikulinės (įskaitant atrioventrikulinę) ar
skilvelinės paroksizminės tachikardijos atsinaujinimo
profilaktika; prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo
atsinaujinimo profilaktika; skilvelių virpėjimo
atsinaujinimo profilaktika; su WPW sindromu
susijusios tachikardijos atsinaujinimo profilaktika.
Pradėti gydyti amjodaronu ir gydymo eigą sekti
galima tik specialistui prižiūrint arba ligoninėje.
Į veną: supraventrikulinės (įskaitant atrioventrikulinę)
ar skilvelinės paroksizminės tachikardijos
gydymas; su WPW sindromu susijusios tachikardijos
gydymas; skilvelių virpėjimo gydymas;
paroksizminio prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo
gydymas.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei
medžiagai; sinusinė bradikardija, sinoatrialinė
blokada; sunkūs laidumo sutrikimai ar sutrikusi
sinusinio mazgo funkcija (išskyrus atvejus,
kai veikia dirbtinis stimuliatorius); sutrikusi skydliaukės
funkcija; nėštumas; žindymas; kartu su
vaistais, galinčiais sukelti torsades de pointes; neleisti
į veną, jei yra sunkus kvėpavimo nepakankamumas,
širdies nepakankamumas ar sunki arterinė
hipotenzija.
Dozavimas
Suaugusiesiems. er burną. 1-ąją sav. – po 200 mg
3 kartus per parą, 2-ąją – po 200 mg 2 kartus per
parą, vėliau – mažiausia efektyvi palaikomoji dozė.
Inf. į v. (elektriniu švirkštu, praskiedus gliukozės
tirpalu). Iš pradžių 5 mg/kg per 20-120 min. (infuzijos
greitį koreguoti pagal poveikį), prireikus
vartoti 2-3 kartus per 24 val., paskui kelias dienas
1020 mg/kg per 24 val.; pasireiškus pakankamam
atsakui, kartu skirti įsotinamąją dozę Per burną,
paskui parenteralų vartojimą nutraukti.
Inj. į v. Itin skubiais atvejais (atidžiai stebint pacientą):
iš pradžių 150-300 mg per 3 min. praskiedus
10-20 ml 5% gliukozės; kitos dozės neleisti
bent 15 min. Vaikams. Duomenų nepakanka.
Senyviems. Dozės koreguoti nereikia.
IFN. Dozės koreguoti nereikia.
KFN. Dozės koreguoti nereikia.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: smulkios nuosėdos ragenoje (būna
daugumai pacientų, dėl jų naktį kartais gali akinti
šviesa, nevartojant vaisto, jos išnyksta); periferinė
neuropatija ir miopatija (nevartojant vaisto,
dažniausiai išnyksta); bradikardija ir laidumo sutrikimai;
fototoksinės reakcijos; hipotirozė, hipertirozė;
difuzinis plaučių alveolitas, pneumonitas ir
fibrozė; padidėjusi transaminazių koncentracija;
vartojant į veną – trumpalaikė vidutinė hipotenzija,
vartojant per greitai ar perdozavus – net kraujotakos
kolapsas.
Kitos: sutrikusi rega dėl regos nervo neurito; ilgalaikis
melsvas odos papilkėjimas; gelta, hepatitas,
kepenų cirozė; pykinimas, vėmimas, metalo skonis;
drebulys; naktiniai košmarai; galvos sukimasis,
galvos skausmas, nemiga, nuovargis; alopecija;
parestezija; „gerybinis” galvospūdžio padidėjimas;
impotencija; epididimitas ir orchitas; ataksija; bėrimas
(įskaitant eksfoliacinį dermatitą), padidėjęs
jautrumas (įskaitant vaskulitą); inkstų pažeidimas;
trombocitopenija, hemolizinė ar aplazinė anemija;
anafilaksija, bronchų spazmas, apnėja ir kvėpavimo
nepakankamumas (švirkščiant greitai).
Nėštumas
Vaisto ir jo metabolito praeina pro placentos barjerą.
Vaistą vartojusių nėščiųjų vaisiams stebėta sunkių
nepageidaujamų poveikių: įgimtas gūžys, hipotirozė,
hipertirozė, skilvelių pertvaros defektas
(dažnis – 1-3/1000). Vartoti negalima, išskyrus neabejotinai
būtinus atvejus.
Žindymas
Daug vaisto patenka į pieną. Žindyti negalima.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra porfirija, širdies ar inkstų
nepakankamumas, taip pat senyviems žmonėms.
Prieš pradedant gydyti, atlikti krūtinės ląstos
rentgenogramą, prieš pradedant gydyti ir kas
6 mėn. gydant – laboratoriškai tirti skydliaukės ir
kepenų funkciją. Vaistą pradėti vartoti tik ligoninėje
stebint gydytojui. Dėl smulkių nuosėdų ragenoje
vairuotojus gali labiau akinti šviesa naktį. Vartojant
amiodaroną ir kelis mėnesius po gydymo juo
atviras odos vietas rekomenduojama tepti preparatais,
saugančiais nuo saulės nudegimo. Infuzijai
rekomenduojama naudoti PVC rinkinius. Jei infuzijos
trukmė >2 val., amiodaronas skiedžiamas
5% injekcine dekstroze, o infuzinis tirpalas turi
būti stikliniame arba poliolefininiame konteineryje.
Amiodarono pusinės eliminacijos periodas labai
ilgas, todėl, baigus vartoti vaistą, sąveika gali
pasireikšti dar kelias savaites ar mėnesius.

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė