Zonisamidum

Apibūdinimas
Vaistas nuo epilepsijos, sulfonamidas.
Indikacijos
Suaugusiųjų epilepsijos, pasireiškiančios daliniais
priepuoliais su antrine generalizacija arba be jos,
gydymas (papildomas vaistas).
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai, bet kuriai pagalbinei
medžiagai arba sulfonamidams.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Iš pradžių po 50 mg
per parą (per 2 kartus), po 1 sav. galima didinti iki
100 mg ir paskui kas 1 sav. (kartu nevartojant CYP3A4
induktorių – kas 2 sav.) – ne daugiau kaip po
100 mg; palaikomoji paros dozė – iki 300-500 mg.
INF. Dozę didinti kas 2 sav.
KFN. Dozę didinti kas 2 sav.
Nepageidaujamos reakcijos
Labai dažnos: anoreksija; sujaudinimas, irzlumas,
sumišimas, depresija; ataksija, galvos svaigimas,
atminties sutrikimas, mieguistumas; diplopija; sumažėjusi
bikarbonatų koncentracija.
Dažnos: ekchimozė; padidėjęs jautrumas; afektinis
labilumas, nerimas, nemiga, psichikos sutrikimai,
bradifrenija, dėmesio sutrikimas, nistagmas, parestezija,
kalbos sutrikimas, tremoras; pilvo skausmas,
vidurių užkietėjimas, viduriavimas, dispepsija,
pykinimas; išbėrimas; nefrolitiazė; nuovargis,
panašus į gripą negalavimas, karščiavimas; svorio
sumažėjimas.
Nedažnos: plaučių uždegimas, šlapimo takų infekcija;
hipokalemija; pyktis, agresyvumas, mintys
apie savižudybę, bandymas nusižudyti; traukuliai; vėmimas; cholecistitas, cholelitiazė; šlapimo
takų akmenys.
Labai retos: agranuliocitozė, aplastinė anemija,
leukocitozė, leukopenija, limfadenopatija, pancitopenija,
trombocitopenija; vaisto sukelto, padidėjusio
jautrumo sindromas; vaisto sukeltas išbėrimas
su eozinofilija ir sisteminiais simptomais;
metabolinė acidozė, inkstinė kanalėlių acidozė;
haliucinacijos; amnezija, koma, didysis epilepsijos
priepuolis, miastenijos sindromas, piktybinis
neurolepsinis sindromas, epilepsinė būklė; dusulys,
aspiracinė pneumonija, kvėpavimo sutrikimas;
pankreatitas; kepenų pažeidimas; anhidrazė, daugiaformė
eritema, niežulys, Stevens – Johnson sindromas,
toksinė epidermio nekrolizė; rabdomiolizė;
hidronefrozė, IFN, šlapimo pokyčiai; padidėjusi
kreatinkinazės, kreatinino, šlapalo koncentracija,
pakitę kepenų funkcijos rodikliai; šiluminis smūgis.
Nėštumas
Vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus
atvejus.
Žindymas
Nežindyti (galima tik praėjus 1 mėn. po paskutinės
dozės).
Įspėjimai
Nerekomenduojama vartoti, kai yra sunkus KFN.
Atsargiai vartoti, kai yra IFN, inkstų akmenligės
rizikos veiksnių, lengvas arba vidutinis KFN, acidozės
rizikos faktorių, padidėjusi metabolinės acidozės
sukeliamų sutrikimų rizika (tirti hidrokarbonatų
koncentraciją), taip pat < 40 kg svorio ir
senyviems pacientams.
Atsargiai skirti kartu su karboanhidrazės inhibitoriais
ir anticholinerginiais vaistais. Užtikrinti tinkamą
hidrataciją ir vengti karščio. Stebėti, ar nepasireiškia
minčių apie savižudybę ir savižudiško
elgesio požymių. Įtarus pankreatitą, ištirti kasos
lipazės ir amilazės koncentraciją. Prasidėjus stipriam
raumenų skausmui ir (arba) dideliam silpnumui,
ištirti kreatinkinazės ir aldolazės koncentraciją
(jei jos padidėjusios dėl neaiškios
priežasties, vartojimą rekomenduojama nutraukti).
Be to, vartojimą rekomenduojama nutraukti
nustačius išbėrimą dėl neaiškios priežasties (galimas
Stevens – Johnson sindromas) arba pankreatitą
dėl neaiškios priežasties, esant per dideliam
nepageidaujamam svorio kritimui, klinikai reikšmingai
padidėjus kreatinino koncentracijai. Vartojimą
baigti palaipsniui.

Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė