Kreatinino klirensas

Norma
Moterys 75–115 ml/min.
Vyrai     85–125 ml/min.
Vaikai   100–140ml/min.

Serumas ir paros šlapimas
Dangtelis raudonas ir šlapimo indas

Endogeninio kreatinino klirensas naudojamas įvertinti glomerulinę filtraciją (nustatyti vadinamąją „paslėptą kreatinino sritį“) ir inkstų funkcijos nepakankamumo laipsnį. Nežymi tubulinė kreatinino sekrecija šiam rodikliui didesnės įtakos nedaro. Kreatinino klirenso pranašumas yra tas, kad kreatinino koncentracija serume yra itin pastovus dydis. Todėl kretinino klirenso rodiklis palyginti nedaug priklauso nuo paros šlapimo surinkimo klaidų. Tačiau vis tiek apie 1/3 visų kreatinino klirenso nustatymo klaidų būna dėl paros šlapimo surinkimo taisyklių nepaisymo. Kartais rekomenduojama naudotis specialiomis nomogramomis, kad galima būtų įvertinti kreatinino klirenso rodikliui renkamo šlapimo taisyklių pažeidimus.

Kreatinino klirensui nustatyti reikia ištirti: 1) paros šlapimą; 2) kraują, kuris imamas tuoj pat surinkus paskutinę paros šlapimo porciją. Kraujas turi būti imamas nevalgius. Praktiškai visas kreatininas filtruojasi inkstų glomeruluose. Filtracijos susilpnėjimas sudaro sąlygas kreatinino išsiskyrimo per inkstus sulėtėjimui ir kaupimuisi kraujyje. Jeigu atliekamas tik paties kreatinino koncentracijos nustatymas serume, jo patologinis padidėjimas bus matomas tada, kai inkstų filtracija sumažės 50%. Tuo tarpu nustatant kreatinino klirensą galima pastebėti subtilesnių ir ankstyvų pokyčių. Padidėjusi filtracija dažnai būna pirmas nefropatijos požymis. Kartais radus padidėjusią kreatinino koncentraciją kraujyje, klirenso tyrimas gali būti neinformatyvus. Taip gali būti, kadangi labiau pažeistame inkste vyksta ne tik kreatinino filtracija, bet ir jo sekrecija. Glomerulinė filtracija mažėja maždaug 10% per kiekvieną dešimtį metų asmenims vyresniems nei 50 metų. Dalis ligonių, kuriems yra akivaizdūs filtracijos sutrikimai (pagal kreatinino klirenso rodiklius) turi normalią arba beveik normalią serumo kreatinino koncentraciją.

Kreatinino klirensas gali būti nustatomas: 1) įtarus lengvą inkstų funkcijos nepakankamumo formą (padidėjus šlapalo koncentracijai serume, esant hipertenzijai, diabetui, podagrai, inkstų akmenims); 2) jeigu kreatinino koncentracija serume yra ties viršutine normos riba arba neryškiai padidinta (taip būna, pvz., esant akromegalijai); 3) diagnozavus nefropatijas ir kontroliuojant jų gydymo efektyvumą (padidėjusi glomerulinė filtracija gali būti ankstyvas nefropatijos požymis); 4) gydant nefrotoksiniais preparatais, kurie iš organizmo šalinami per inkstus.

Kaip techniškai apskaičiuojamas kreatinino klirensas?

Surenkamas paros šlapimas, jis laikomas šaldytuve, į šlapimą nededama jokių priedų.
Po šlapimo rinkimo paimamas kraujas kreatinino koncentracijai serume nustatyti.
Šapimas gerai išmaišomas ir visas pristatomas į laboratoriją, kur tiksliai išmatuojamas jo kiekis.
Tiksliai žinomas ligonio ūgis, svoris.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis