Kumbso reakcija tiesioginė

Norma
Neigiama

Sinonimai: antiglobulininis mėginys, tiesioginis antiglobulino testas, Coombs test, DAT, AIHA testas.
Kraujas, EDTA
Dangtelis violetinis

Rodiklis naudojamas autoimuninių hemolizinių anemijų diagnostikai. Šis tyrimas padeda diagnozuoti hemolizines anemijas, sukeltas autoantikūnų (IgG, IgM, IgA) ir komplemento (C3, C3d, C4d) komponentų. Kumbso (Coombs) reakcija negali būti absoliutus diagnostinis kriterijus. Jos reikšmė yra ta, kad nustačius hemolizinę anemiją (ir kartu esant teigiamai Kumbso reakcijai) vertinama, kad ji yra autoimuninės kilmės. Tiesioginės Kumbso reakcijos trūkumas yra tas, kad ji gali būti teigiama ir sveikiems individams. Kartais Kumbso reakcija gali būti teigiama dar iki išryškėjant hemolizinės anemijos požymiams. Pavyzdžiui, daugelis ligonių, vartojančių α-methyldopa, ilgainiui įgyja eritrocitinius autoantikūnus, kurie gali būti randami panaudojant Kumbso reakciją. Tačiau tik tam tikrai šių ligonių daliai vėliau pasireiškia autoimuninė hemolizinė anemija.
Klaidingai teigiamos reakcijos būna, kai naudojami serumai su dideliu paraproteino kiekiu, neteisingai laikomas fiziologinis tirpalas, naudojami nešvarūs laboratoriniai indai ir t.t. Kumbso reakcija labai jautri techniniams faktoriams.
Jeigu tiesioginė Kumbso reakcija būna teigiama (ir kartu nustatoma hemolizinė anemija), tuomet reikia diferencijuoti keletą galimų variantų: 1) šilumos autoantikūnų hemolizinė anemija; 2) šalčio autoantikūnų hemolizinė anemija; 3) medikamentinė autoimuninė hemolizinė anemija.

Tolimesnis tyrimų etapas būtų nustatyti, kokie imunoglobulinai identifikuojami reakcijoje. Jeigu nustatoma, kad tiesioginiame Kumbso reakcijos teste dalyvauja IgG (hemolizinė anemija su anti-IgG antikūnais), tuomet ligonis negali sirgti šalčio antikūnų hemolizine anemija. Anti- IgG hemolizinė anemija gali būti tik medikamentinė arba šilumos antikūnų kilmės. Šalčio antikūnai gali būti nustatomi atliekant šalčio antikūnų testą. Medikamentinė autoimuninė anemija paprastai gali būti papildomai patvirtinama iš anamnezės. Šilumos antikūnų hemolizinė anemija gali būti: 1) idiopatinė; 2) pasireikšti dėl kitų ligų įtakos.

Šilumos autoantikūnų hemolizinę anemiją Kumbso reakcija galima atskirti nuo: 1) jungiamojo audinio ligų (reumatoidinio artrito, sklerodermos, sisteminės vilkligės); 2) idiopatinės hemolizės; 3) infekcijos; 4) imunodeficitinių būklių (disglobulinemijos, hipogamaglobulinemijos); 5) piktybinių ligų (lėtinė limfoleukemijos, limfomos, mielominės ligos, timomos, solidinių navikų).

Nustatant autoimuninės hemolizinės anemijos kilmę atliekamas ir šalčio autoantikūnų tyrimas. Šalčio autoantikūnai randami atliekant agliutinacijos reakciją 40 C su IgM antikūnais. Diferencinė diagnostika turėtų būti atliekama išskiriant šias patologines būkles: 1) mikoplazmos infekciją; 2) infekcinę mononukleozę; 3) onkologinę patologiją (solidiniai navikai, leukemija, mielominė liga).

Maždaug 15% visų hemolizinių anemijų susiję su šalčio agliutininų (antikūnų) sindromu. Klasikiniu šio sindromo atveju hemolizinė anemija būna nedidelio arba vidutinio laipsnio, bet kartais hemoglobino koncentracija gali sumažėti iki 50g/l.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis