Likvoro bendras tyrimas

Norma lentelėje

Sinonimai: smegenų skystis, cerebrospinalinis skystis, CSF.
Likvoras
Sterilus, sausas indas likvorui

Likvoras – bespalvis skaidrus smegenų skystis, kurį sekretuoja nervinio audinio kraujagyslių rezginiai ir skilvelių ependimos ląstelės. Ne visos medžiagos, randamos plazmoje, gali patekti į likvorą dėl hematoencefalinio barjero. Žmogaus likvoras labai greitai atsinaujina (per 3–4 valandas). Iš viso suaugusio žmogaus likvoro yra apie 130ml, tačiau per parą jo pagaminama kelis kartus daugiau (apie 500ml). Likvore baltymų yra apie 100–300 kartų mažiau negu plazmoje. Jame nerandama fibrinogeno, bet, skirtingai nei plazmoje, likvore aptinkama prealbuminų ir Tau frakcija. Lipidų likvore aptinkama labai mažas kiekis, ir jų nustatymas didesnės diagnostinės reikšmės neturi. Jeigu kraujyje išryškėja patologija, sukelianti kokios nors medžiagos koncentracijos padidėjimą, tai likvore paprastai šios medžiagos koncentracija taip pat išauga. Todėl interpretuojant, tarkim, gliukozės koncentraciją likvore, svarbu būti tikram, kad ligonis neserga diabetu.

Likvoro tyrimas svarbus CNS ligų diagnostikai ir monitoringui. Eencefalitai, meningitai, navikai, smegenų kraujagyslių ligos, demielinizuojančios ligos, neaiškios kilmės neuropalotologinė simptomatika – traukuliai, CNS slopinimas sukelia likvoro rodiklių pokyčius. Kartais diagno-zuojant meningitą gali pasitaikyti, kad tyrimui gaunama nepakankamai likvoro medžiagos. Tada egzistuoja tam tikra tyrimų hierarchija, kurios reikia laikytis norint verifi kuoti arba atmesti meningito diagnozę. Diagnozuojant meningitą, pasėlis ir vėliau atliekamas dažymas Gramo būdu turi prioritetą prieš kitus tyrimo metodus. Po to mikroskopuojamos likvoro ląstelės (leukocitai, eritrocitai, bakterijos), nustatoma gliukozės ir baltymo koncentracija, vėliau atliekami kiti tyrimai. Baltymų elektroforezė – komplikuotas tyrimas, nes jam reikia surinkti daug likvoro.

Kartais, punktuojant stuburo kanalą likvoro tyrimui atlikti, būtina kartu paimti ir kraujo pavyzdį, kad tyrimo rezultatus būtų galima palyginti. Tai ypač svarbu tiriant oligoklonines juostas likvoro elektroforeze, tirant diabetu sergančius asmenis arba tuos individus, kuriems gali būti nustatoma hiperproteinemija. Surinktas likvoro pavyzdys turi būti nedelsiant pristatomas į laboratoriją. Laboratorijos personalas taip pat turi būti informuotas, kad šį tyrimą reikia atlikti anksčiau negu kitus. Likvoro tyrimas – visada urgentinis. Likvoro paėmimas ir tyrimas turėtų būti atliekami dar iki tol, kol pradedama gydyti antibakteriniais preparatais.

Įtarus meningitą vaikams, be likvoro pasėlio, būtina atlikti ir hemokultūrą, nes smegenų ir jų dangalų uždegimai vaikams dažnai pasireiškia dėl bakteriemijos.

Leukocitų skaičiavimas ir jų diferencijavimas yra vienas iš svarbiausių likvoro tyrimo metodų. Jo pranašumas yra tas, kad pirminę išvadą apie procesą galima padaryti praėjus nedaug laiko po smegenų skysčio paėmimo tyrimui.

Anksčiau leukocitai buvo skirstomi į tris dalis: 1) neutrofilai; 2) limfocitai; 3) poliblastai. Dabar pripažįstama, kad absoliuti dauguma poliblastų yra monocitai. Skaičiavimas kameroje leidžia absoliučiai tiksliai atskirti segmentuotus neutrofi lus nuo limfocitų. Tai turi lemiamos reikšmės skiriant bakterinį procesą (bakterinio CNS proceso metu būna padidėjęs segmentuotų neutrofi lų skaičius) nuo kitų procesų CNS sistemoje (navikai, virusinis, aseptinis meningitai, tuberkuliozė, Norma, kraujagyslinė patologija), kurių metu būna padidėjęs limfocitų skaičius. Virusinis meningitas kai kuriais retais atvejais ankstyvoje stadijoje gali pasireikšti segmentuotų neutrofilų skaičiaus padidėjimu likvore. Kriptokokinis meningitas gali pasireikšti limfocitų skaičiaus padidėjimu likvore. Po kurio laiko virusinio meninigito dinamikoje išryškėja limfocitų ir monocitų vyravimas likvore.

Kartais leukocitai ir eritrocitai gali patekti į likvorą jo paėmimo momentu. Norint tai identifikuoti, būtina, kad likvoro ir kraujo vaizdas būtų nustatomas imant likvorą. Jeigu kraujo vaizdas normalus arba artimas normaliam, tada įtarimą, kad likvoras užterštas periferiniu krauju, gali sukelti tai, kad eritrocitų ir leukocitų santykis likvore labai artimas jų santykiui periferiniame kraujyje, t.y., 1 leukocitui tenka apie 700 eritrocitų. Jeigu nėra CNS kraujavimo požymių, vyraujanti ląstelė likvore yra leukocitas, kraujyje – eritrocitas.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis