Limfinio mazgo tyrimas, limfadenograma

Normos ribos
Limfoblastai 0–2%
Prolimfocitai 2–10%
Limfocitai 87–95%
Retikulinės ląstelės 0–0,2%
Plazminės ląstelės 0–0,1%
Neutrofilai 0–0,3%
Eozinofilai 0–0,1%
Bazofilai 0–0,2%

Limfinio mazgo atspaudai
Limfinio mazgo atspaudas

Limfinių mazgų citologija atliekama įtariant hemoblastozes (ypač hematosarkomas – limfogranulomatozę, limfomas), vėžio metastazes, tuberkuliozę, sarkoidozę. Šis tyrimas gali būti informatyvus tiriant infekcinę mononukleozę ar nespecifinį limfadenitą. Limfmazgio tyrimas dažnai reikalauja papildomo atidaus onkocitologinio įvertinimo bei histologinės analizės. Verta atsižvelgti į galimus morfologo aprašymus, kuriais jis apibūdina vienas ar kitas ląsteles. Morfologiniai kriterijai išlieka daug konservatyvesni, nei siūlomos įvairios naujos klasifikacijos.

Nespecifinis reaktyvinis limfadenitas
• Padaugėja retikulinių ląstelių, atsiranda imunoblastų, makrofagų.     

Ūmus pūlingas limfadenitas
• Daug neutrofilų, padaugėja makrofagų.

Infekcinė mononukleozė, alerginės povakcininės reakcijos
• Padaugėja  imunoblastų.

Limfogranulomatozė, Hodgin liga
• Reed-Sternberg (Berezovskij-Sternberg) ląstelės – diagnostinis radinys;
• Kartu padaugėja plazminių ląstelių, eozinofilinių bei retikulinių ląstelių. Randamos Hodgin ląstelės yra Reed-Stern-berg ląstelių pirmtakai. Abu tipai turėtų būti randami kartu.

Limfoblastinė  limfosarkoma
• Padaugėja limfoblastų. Laboratorijos gydytojas gali aprašyti atsiradusias ląsteles, primenančias limfoblastus, pasižyminčius anaplazijos požymiais, turinčius apvalią formą su stambiais arba polimorfiškais branduoliais. Branduoliuose išryškėja švelni struktūra su nukleolėmis. Citoplazma nepraplatėjusi, daug nuogų branduolių.

Prolimfoblastinė limfosarkoma
• Dominuoja prolimfocitai. Daug nuogų branduolių, dominuoja ląstelės su 1 – 2 nukleolėmis.

Limfocitinė limfosarkoma (limfocitoma)
• Dominuoja ląstelės, primenančios normalius limfocitus. Šio varianto atveju limfmazgio citologija neduoda pakankamai informacijos.     

Histiocitinė limfoma (retikulosarkoma)
• Vyrauja stambios ląstelės su histiocitinio ar retikulinio tipo anaplazija. Branduolys polimorfiškas, su švelnia tinkline struktūra ir stambiomis nukleolėmis. Citoplazma siaura. Kartais ryški anaplazija. Tokiais atvejais nurodoma, kad sunku diferencijuoti retikulosarkomą nuo metastazinio nediferencijuoto vėžio.

Tuberkuliozinė granuloma
• Langhanso gigantinės ląstelės (Pirogov–Langhans gigantai);
• Epitelioidinės ląstelės;
• Daug nestruktūrinio detrito su pavieniais ląsteliniais komponentais („varškinė“ punktato konsistencija punktuojant).

Sarkoidozė, Limfocitai
• Analogiškas tuberkuliozei vaizdas: Langhans gigantinės ląstelės (Pirogov-Langhans gigantai), epitelioidinės ląstelės, bet nėra detrito.

Vėžio metastazės
• Atipinės ląstelės. Jos turi polimorfizmo požymių, dažnai gigantiškos, intensyviai nusidažiusiu branduoliu, anizochromija;
• Kartais galima diferencijuoti vėžio formą: plokščialąstelinis, liaukinis, nediferencijuotas, ar net lokalizaciją. Lengviau identifikuojamos lokalizacijos: inkstų vėžys, skydliaukės vėžys, kiaušidžių vėžiai. Kartais gali būti identifikuojamos melanomos.

Leukemijų infiltracijos elementai
• Blastai randami, kai yra ūmios leukemijos. Jie patenka su krauju ir infiltruoja limfmazgius;
• Lėtinės mieloleukemijos elementai: visi granulocitinės ar monocitinės eilės komponentai: metamielocitai, mielocitai, promielocitai, bazofilai, eozinofilai, monoblastai, megakariocitai ir t.t.;
• Lėtinių limfoleukemijų metu – įvairūs limfocitiniai, prolimfocitiniai komponentai, panašūs į tuos, kurie dominuoja kraujyje. Tačiau limfmazgio punktato informacija šiuo atveju ribota. Neaiškiais, netipinės eigos atvejais, atliekama limfmazgio biopsija, histologinis tyrimas.

Histiocitozių elementai
• Histiocitų proliferacija esant histiocitozei X;
• Histiocitų dominavimas su jų morfologiniais pakitimais: vakuolizacija, stambių branduolių struktūra, putota citoplazma ir t. t.;
• Eozinofilų ir histiocitų vyravimas – eozinofilinė histiocitozė.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis