Parathormonas

Norma
Bendras PTH 1,2–5,3 pmol/l
N-terminalinis PTH fragmentas 0,8–2,5 pmol/l
C-terminalinis PTH fragmentas

Sinonimai: PTH, paratirinas, paratiroidinis hormonas.
Serumas, plazma EDTA
Dangtelis raudonas

Parathormono (PTH) tyrimas turėtų būti atliekamas nustačius padidėjusį kalcio kiekį serume. Parathormono veikimo mechanizmai yra šie: 1) inkstuose PTH didina atgalinę kalcio absorbciją į kraują ir didina fosfatų išskyrimą į šlapimą bei aktyvina vitamino D sintezę; 2) kauliniame audinyje PTH aktyvina osteoklastus, kurie ardo kaulą, todėl veikiant PTH didėja kalcio koncentracija kraujyje; 3) žarnyne PTH didina kalcio rezorbciją. Tokiu būdu PTH padeda išlaikyti stabilią kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje (PTH didina kalcio ir mažina fosforo koncentraciją kraujyje). Padidėjus vienos ar kelių paratiroidinių liaukų aktyvumui, vystosi pirminė hiperparatirozė. Dažniausia pirminės hiperparatirozės priežastis yra vienos iš keturių paratiroidinių liaukų adenoma (80% visų pirminės hipertirozės atvejų). Esant paratiroidinei adenomai, didėja ir kalcio koncentracija kraujyje. Esant inkstų funkcijos nepakankamumui arba sunkiam rachitui, pasireiškė antrinė hiperparatirozė. Įtarti hiperparatirozę galima tuomet, kai nustatoma padidėjusi kalcio koncentracija serume. Tačiau kalcio koncentracijos padidėjimą gali sukelti daug priežasčių (taip pat ir visai nesusijusių su PTH sekrecija). Todėl pirminę hiperparatirozę galima diagnozuoti tik tada, kai nustatomas abiejų rodiklių – kalcio ir PTH koncentracijos padidėjimas. Esama klinikinių situacijų, kai padidėja tik kalcio koncentracija, bet PTH padidėjimo ir hiperparatirozės požymių nėra. Taip būna sergant sarkoidoze, mielomine liga ar esant kaulinėms navikų metastazėms. Krūties ir plaučių vėžio ląstelės taip pat gamina medžiagas, kurios padidina kalcio koncentraciją serume, bet PTH koncentracijos padidėjimo nebūna. Kitaip tariant, jeigu patologinio proceso pradžia yra PTH koncentracijos padidėjimas, tuomet kalcio koncentracija taip pat turi didėti. Bet jeigu pats patologinis procesas savaime sukelia kalcio koncentracijos padidėjimą, tuomet PTH didėjimo dažniausiai nenustatoma. Atvirkščiai, šioje situacijoje PTH koncentracija gali mažėti dėl to, kad organizmas stengiasi išlyginti kalcio perteklių. Tačiau, jeigu kalcio koncentracija dėl kokių nors priežasčių mažėja (inkstų nepakankamumas), organizmas akumuliuoja kalcio likučius iš kaulų, didindamas PTH ir tokiu būdu bent laikinai stengiasi kompensuoti kalcio trūkumą. Ši būklė pavojinga tuo, kad gali vystytis didelio masto kaulų audinio sunykimas, progresuoti inkstų akmenligė.
Atskiras PTH diagnostikos atvejis yra inkstų kilmės osteodistrofija. Ji pasireiškia sergant įvairiomis inkstų ligomis. Inkstų kilmės osteodistrofija būna maždaug 90% ligonių, kuriems atliekama dializė. Atliekant dializę reikia nuolatos tikrinti PTH. Inkstų kilmės osteodistrofija pasireiškia, kai inkstai nesugeba palaikyti kraujyje pakankamo kalcio ir fosforo kiekio. Ši patologija gana greitai progresuoja vaikams, kadangi jų kaulai dar auga ir vystosi. Mažas vaikų ūgis, jų kaulų deformacija susijusi su inkstų patologija kartais dar vadinama „inkstiniu rachitu“. Jeigu dėl inkstų funkcijos sutrikimų kalcio koncentracija kraujyje sumažėja, tuomet PTH koncentracija kraujyje automatiškai didėja, stengdamasi kompensuoti šį trūkumą. Šis padidėjimas sąlygoja tai, kad PTH „paima“ trūkstamą kalcio kiekį iš kaulų ir taip sukelia inkstinę osteodistrofiją. Diagnozuojant šią būklę kartu su PTH turi būti nustatoma kalcio, fosforo ir vitamino D koncentracija serume, atliekama kaulų biopsija. Padidėjęs paratiroidinės liaukos aktyvumas gydomas dieta, medikamentais, dialize, išimties atvejais – chirurginiu būdu. Jeigu inkstuose nepasigamina pakankamas vitamino D kiekis, tai ši būklė gali būti koreguojama dieta arba medikamentiniu gydymu. Norint išvengti inkstinės osteodistrofijos, būtina mažinti fosforo kiekį maiste. Tačiau beveik visuose maisto produktuose yra fosforo (jo itin daug pieno produktuose – sūryje, svieste, kai kuriuose gėrimuose, pvz., aluje). Todėl, koreguojant inkstinę osteodistrofiją dieta kartu skiriami kalcio preparatai, kurie suriša fosforo junginius žarnyne ir neleidžia jiems patekti į kraują.
Daugiau nei pusė visų sergančiųjų hiperparatiroze niekuo nesiskundžia. Net ir tiems ligoniams, kurie turi nusiskundimų, jie būna neaiškūs (silpnumas, raumenų skausmai). Hiperpratirozei progresuojant simptomai darosi aiškesni: 1) padidėjęs troškulio pojūtis, dažnas šlapinimasis (dėl kalcio patekimo į šlapimą); 2) inkstų akmenys; 3) rėmuo, skrandžio opa, pankreatitas; 4) pykinimas, vėmimas; 5) CNS poveikis – atminties sutrikimas, galvos svaigimas; 6) kaulinio audinio distrofija, lūžiai; 7) raumenų silpnumas.
Negydoma hiperparatirozė gali komplikuotis inkstų akmenlige ir kaulinio audinio sunykimu – osteoporoze. Nedidelio laipsnio hiperparatirozė nebūtinai turi būti gydoma iš karto , tačiau PTH, kalcio ir fosforo koncentracija serume turi būti tikrinama nuolatos.
PTH rodiklis naudojamas diferencijuoti dvi dažniausias hiperkalcemijų rūšis: pirminę hiperparatireozę ir hiperkalcemiją, susijusią su onkologine liga. PTH laipsniškai katabolizuojamas kepenyse ir inkstuose. Todėl cirkuliacijoje kartu su PTH randama ir daug metabolinių PTH fragmentų.

Kartais tiriamas ne bendras PTH, o atliekamas jo fragmentų – C-terminalinio arba N-terminalinio, nustatymas. Fragmentai yra kiek stabilesni, turi ilgesnį gyvavimo pusperiodį. Fragmentai turi būti nustatomi operuojant skydliaukę. Skydliaukės operacijų metu kartais reikia greitai turėti atsakymą, ar nebuvo pažeistos prieskydinės liaukos. Su amžiumi PTH hormono koncentracija pamažu didėja, todėl pagyvenusiems žmonėms jo yra beveik 1,5–2 kartus daugiau negu sveikiems suaugusiems vidutinio amžiaus individams.

Tirti PTH rodiklį geriausiai iš ryto. Tačiau kai kuriais atvejais, esant PTH hiperprodukcijai, hormono paros ritmas sutrinka. Šis paros ritmo sutrikimas – taip pat paratiroidinių liaukų patologijos požymis.

Padidėjimas (kartu esant padidėjusiai kalcio koncentracijai kraujyje)

• Pirminė prieskydinių liaukų hiperfunkcija (prieskydinių
• Paraneoplaziniai sindromai (jų metu gaminamos į PTH liaukų gerybinė hiperplazija, arba vėžys);
• Paraneoplaziniai ektopinės sintezės sindromai (plaučių, krūties, antinksčių navikai);
• Gydymas ličio preparatais;
• Šeimyninė hipokalciurinė hiperkalcemija (svarbu nepa- šalinti skydinių liaukų klaidingai diagnozavus pirminę hiperparatirozę);
• Inkstų nepakankamumas (dažnai kalcio koncentracija yra nepadidėjusi);
• Antrinė prieskydinių liaukų hiperfunkcija (II tipo – susijusi su feochromocitoma arba skydliaukės naviku);
• Antrinė prieskydinių liaukų hiperfunkcija (I tipo – susijusi su hipofizės arba kasos naviku).

Sumažėjimas arba norma (kartu esant padidėjusiai kalcio koncentracijai kraujyje)

• Paraneoplaziniai sindromai (jų metu gaminamos į PTH liaukų gerybinė hiperplazija, arba panašios medžiagos): plokščialąsteliniai plaučių, galvos kaklo, stemplės, gimdos kaklelio, odos vėžiai, inkstų, šlapimo pūslės, krūties, kiaušidžių vėžiai;
• Mielominė liga, piktybinių navikų metastazės, limfoma;
• Sarkoidozė;
• Kitos granulominės ligos – tuberkuliozė, histoplazmozė, kandidozė;
• Vitamino D ir vitamino A perdozavimas;
• Gydymas tiazidais (tiazidų grupės diuretikai reabsorbuoja kalcį kauluose);
• Skydliaukės hiperfunkcija;
• Kaulų atrofija dėl ilgalaikės hipodinamijos (pvz., nugaros smegenų trauma).

Padidėjimas (kartu esant sumažėjusiai kalcio koncentracijai kraujyje)

• Ūmus pankreatitas;
• Vėžio chemoterapija arba rabdomiolizė;
• Vitamino D stoka (nefrozinis sindromas, antikonvulsiniai vaistai, kepenų ar virškinamojo trakto ligos, saulės stoka);
• Medikamentai: kalcitoninas, bifosfonatai, fenitoinas, citruoto kraujo perpylimas;
• Magnio trūkumas organizme (tuomet blogiau veikia PTH);
• Prieskydinių liaukų pseudohipofunkcija (I tipas – hiperfosfaturijos nebuvimas ir cAMF padidinto išskyrimo su šlapimu neradimas po PTH injekcijos);
• Antrinė prieskydinių liaukų hiperplazija (dažniausiai sukelta inkstų nepakankamumo);
• Prieskydinių liaukų pseudohipofunkcija (II tipas – hiperfosfaturijos nebuvimas, bet padidėjęs cAMF išskyrimas su šlapimu po PTH injekcijos).

Sumažėjimas (kartu esant sumažėjusiai kalcio koncentracijai kraujyje)

• Prieskydinių liaukų hipofunkcija (tiroidektomijos metu netyčia pašalinus prieskydinių liaukų dalį);
• Infiltracinės ligos (hemochromatozė, Wilson liga, metastazės prieskydinėse liaukose);
• Įgimta prieskydinių liaukų atrezija (Di George sindromas).

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis