Epilepsija

Ligos aprašymas

Tai lėtinis neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia pasikartojančiais epilepsijos priepuoliais. Šie priepuoliai dėl staigios ir stiprios galvos smegenų žievės nervinių ląstelių elektrinės iškrovos pasireiškia kaip sąmonės, suvokimo, elgesio, emocijų, judesių ir jutimų sutrikimais. Tai dažniausias vaikų neurologinis susirgimas. Daugiausia ir serga vaikai, vidutinio amžiaus sergama mažiau, o sulaukus 50-60 liga vėl padažnėja. Epilepsija yra sudėtingai suklasifikuota pagal simptomatiką, tačiau pagrinde ji skirstoma į židininę (dalinę) ir generalizuotą.

Epilepsijos dažnai išsivysto po galvos traumos, insulto, dėl smegenų auglių, uždegiminių smegenų ir jų dangalų ligų. Pasitaiko atvejų, kai priežastis nerandama (idiopatinė epilepsija). Retais atvejais net ir funkcinių pakitinų nestebima (kriptogeninė).

Simptomai

Židininiai simptomai su ar be sąmonės sutrikimu pasireiškia kaip veido dalių ar galūnių daliniais trūkčiojimas, sutrikusiais jutimais, padidėjusiu prakaitavimu, paraudimu, pykinimu, vėmimu, regos ir klausos haliucinacijomis – mato žybčiojimus, girdi garsus, muziką. Ne vienas pasakoja, kad keistai jaučiasi, tarsi kartojasi patirtas jausmas – de javu, kitems kartojasi svetimos aplinkos jausmas – jamais vu. Dar kiti jaučia nemotyvuotą baimę ar malonumą. Sudėtingesniais atvejais būna čiupinėjimasis, betikslis ėjimas ar daiktų kilnojimas, niurnėjimas, čepsėjimas, sparymasis betikslis žvilgsnis ir pan. Viso to sergantysis po priepuolio neprisimena.

Generalizuotos epilepsijos atveju būna:

a) Absansai – trumpalaikiai (iki 30s) sutrikusios sąmonės ir nutrūkusios veiklos epizodai. Pacientas to nepajunta.

b) Mioklonijos – staigūs trumpi viso kūno ar atskirų jo dalių trikčiojimas.

c) Kloniniai traukuliai – ilgiau trunkantis kūno tai įsitempimas, tai atsipalaidavimas.

d) Toniniai traukuliai – kelioms sekundėms įsitempia viso kūno ar jo dalių raumenys.

e) Atoniniai traukuliai – staiga raumenys suglemba ir žmogus negali išlaikyti kūno padėties.

f) Toniniai – kloniniai traukuliai – tai priepuoliai, kurių metu pirma būna viso kūno raumenų įsitempimas, tada kritimas,žvilgsnis į viršų, galva lošiasi, veidas pamėlsta, dantys stipriai sukandami, gali nevalingai pasišlapinti ar pasituštinti. Iš burnos gali pasirodyti kruvinų putotų seilių.

g) Rolando epilepsija –  ja serga 5 – 10m vaikai. Pasireiškia užmigus sutrikusiu vienos veido pusės jutimu. Taip pat ryklės ar gerklės raumenų traukuliais, negali kalbėti. Sąmonė išlieka.

Diagnostika

Epilepsijos diagnozei patvirtinti reikalingi ne mažiau kaip du įvykę epilepsijos priepuoliai.

Atliekama elektroencefalograma (sekant smegenų veiklą stebimos elektros iškrovos nervinėse jungtyse). Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas atliekamas, siekiant rasti epilepsinius priepuolius sukeliančią galimą priežastį.

Gydymas

Gydymas ilgalaikis, individualus. Jis gali būti nutraukiamas tik praėjus 2 metams po paskutinio ištikto priepuolio. Nutraukus gydymą, 30% pacientų liga atsinaujina. Pagrindiniai vaistai – valproatai (Depakine), karbamazepinų (Finlepsin) ir hidantoinų grupės (Fenitoin) vaistai. Taip pat skiriami benzodiazepinai, barbitūratai, veikiantys raminančiai, slopinančiai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas