Carbamazepinum

Vaistas

Susijusios ligos

Apibūdinimas
Priešepilepsinis vaistas. Normotimikas.
Indikacijos
Visos epilepsijos formos (ypač židininiai epilepsijos
priepuoliai su antrine generalizacija ar be jos),
išskyrus absansus ir miokloninius priepuolius; ličiui rezistentiškų bipolinių sutrikimų profilaktikai;
įvairios neuralgijos (ypač galvinių nervų); alkoholinė
abstinencija.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas karbamazepinui; II-III laipsnio
AV blokada; kaulų čiulpų slopinimas; porfirija.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Epilepsija: iš pradžių
100-200 mg 1 ar 2 kartus per parą; dozė laipsniškai
didinama iki pakankamo efekto arba tolerancijos
ribos; įprastinė paros dozė – 0,8-1,2 g per 2-4
kartus, retkarčiais dozė didinama iki 1,6 g. Trigeminė
neuralgija: iš pradžių po 100 mg 1-2 kartus
per parą, laipsniškai didinti atsižvelgiant į atsaką;
įprastinė dozė – po 200 mg 3-4 kartus per parą (iki
1,6 g per parą). Bipolinių sutrikimų (rezistentiškų
ličiui) profilaktikai: iš pradžių 200-400 mg per
parą per kelis kartus, prireikus laipsniškai didinti
iki 600-800 mg paros dozės, suvartojamos per
3-4 kartus; didžiausia paros dozė – 1,6 g. Alkoholinės
abstinencijos sindromas: iš pradžių po 200 mg
4 kartus per parą keletą dienų, vėliau, susilpnėjus
simptomams, laipsniškai mažinti rytinę dozę po
100 mg per parą; baigiant gydyti, paskutiniąją dieną
vartoti 100 mg vakare.
Vaikams. Per burną. Epilepsija: įprastinė paros
dozė yra 10-20 mg/kg. Iš pradžių skirti 20-60 mg
per parą, didinti po 20-60 mg kas 2 dienas iki palaikomosios
dozės: iki 1 metų – 100-200 mg, 1-5
metų – 200-400 mg, 5-10 metų – 400-600 mg, 10-
15 metų – 0,6-1 g per parą per kelis kartus.
Senyviems. Mažinti pradinę dozę.
IFN. Skirti atsargiai.
KFN. Mažinti dozę, kai yra sunkus KFN.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: nuovargis, galvos svaigimas, mieguistumas,
ataksija, galvos skausmas, diplopija, sumišimas,
ažitacija, depresija, agresyvumas, ūžimas
ausyse, paūmėjusi lėtinė psichozė, haliucinacijos;
pykinimas, vėmimas, burnos džiūvimas.
Kitos: sutrikusi kalba; diskinezijos, tikai, chorėja,
periferinė neuropatija, kojų parezė, sutrikęs skonio
jutimas; diplopija, midriazė, neryškus matymas;
karščio veide pojūtis, tremoras; išplitęs eriteminis
bėrimas; stomatitas, gingivitas, glositas, pankreatitas,
cholestazinė gelta; ūminis IFN, proteinurija;
dilgėlinė; fotosensibilizacija, Stevens-Johnson sindromas,
toksinė epidermio nekrolizė; raudonoji
vilkligė; nuplikimas; limfadenopatija; tromboembolijos;
karščiavimas; hepatitas; megaloblastinė
anemija, leukopenija, trombocitopenija, agranulocitozė
ar aplazinė anemija; hiponatremija, edemos;
širdies ritmo sutrikimai, bradikardija, hipotenzija;
hipokalcemija, osteomaliacija; konjunktyvitas;
artralgija, mialgija, raumenų mėšlungis; embriono
nervinio vamzdelio defektai, kai vaistą vartojo
nėščioji. Nėštumas
Rizikos kategorija – DM. Karbamazepinas sukelia
įgimtų sklaidos defektų, spina bifida rizika yra
apie 1% (rekomenduojama skirti pakankamai folio
rūgšties, pvz., 5 mg per parą). Vaisiaus karbamazepino
sindromas apibūdinamas nedideliais kaukolės
ir veido defektais, rankų pirštų nagų hipoplazija,
sulėtėjusia raida. Vartojamas III trimestru
gali sukelti vit.K trūkumą. Rekomenduojama motinai
prieš gimdymą ir gimusiam naujagimiui skirti
vit. K1 preparatų.
Žindymas
Karbamazepino patenka į motinos pieną. Jo koncentracijos
piene ir motinos kraujo plazmoje santykis
yra 0,24-0,69. Vartojant vaistą, žindyti galima.
Įspėjimai
Prieš pradedant gydyti karbamazepinu, ištirti
kraują ir kepenų funkciją, gydant reguliariai tirti
kraują, kepenų ir inkstų veiklą. Gydomoji koncentracija
plazmoje – 6-12 mg/l. Staiga nutraukus
gydymą, gali padažnėti priepuoliai, ištikti epilepsinė
būklė. Dozę mažinti laipsniškai, kartu pradedant
gydyti kitais priešepilepsiniais vaistais.
Kiniečiams, tailandiečiams, kuriems nustatytas
HLA-B*1502, vartojant karbamazepiną yra didelė
Stevens-Johnson sindromo rizika.