Šlapalas

Norma
Suaugusieji 1,8–8,3mmol/l
Vaikai 1,4–8,0mmol/l

Sinonimai: Urea, BUN, Blood urea nitrogen.
Serumas, plazma EDTA
Dangtelis raudonas arba violetinis

Šlapalas (urea) – vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Šlapalas yra galutinis baltymų apykaitos produktas. Jį sintezuoja kepenys, jis lengvai pereina pro visas membranas ir greitai patenka į visas organizmo terpes. Urea koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greitai ją gamina kepenys ir kaip greitai ją išskiria inkstai. Kepenyse urea sintezė sutrinka retai, o inkstuose ji greitai filtruojasi (40–50% jos reabsorbuojasi ir vėliau aktyviai sekretuojama tubulinėse ląstelėse). Todėl šis parametras iš esmės naudojamas inkstų funkcijai įvertinti (kartu su kreatininu). Skirtingai nuo kreatinino, jis atspindi suminę inkstų funkciją. Kreatininas ir ypač cistatinas-C labiau atspindi filtraciją. Kreatininas yra specifiškesnis inkstų tyrimas, bet gali būti ne toks jautrus rodiklis kai kuriais inkstų ligų atvejais. Abu rodikliai papildo vienas kitą. Inkstų dializės metu šlapalo sumažėjimo santykis yra svarbus prognozės rodiklis.

Urea ir kreatininas nebūtinai didėja arba mažėja kartu vienodai. Kai pažeidžiama inkstų funkcija, urea koncentracija padidėja anksti. Tik tada, kai kreatinino koncentracija serume padidėja daugiau nei 250µmol/l, galima teigti, kad kartu esantis urea koncentracijos padidėjimas susijęs su inkstų funkcijos nepakankamumu. Kita vertus, urea koncentracijai padidėjus daugiau nei 30mmol/l, beveik visada galima atmesti ekstrarenalinių priežasčių grupę. Urea sumažėjimas būna kepenų funkcijos sutrikimo metu, tuomet šlapalo pagaminama nepakankamai.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis