SG – specifinis svoris šlapimo analizatoriumi

Norma
1,010–1,025g/cm3

Sinonimai: santykinis tankis, specific gravity
Šlapimo indas

Sveikam asmeniui šlapimo specifinis svoris turi svyruoti įvairiu paros metu ar priklausomai nuo suvartoto skysčių kiekio. Specifinis svori gali padidėti, kai yra gliukozurija. Bet tokį padidėjimą galima registruoti tik refraktometru arba urometru. Šlapimo analizatoriai gliukozę nustato atskirai, todėl SG padidėjimo vertinimas neturi sutapti su gliukozės koncentracijos pokyčiais. Analizatorius matuoja tik druskų jonų koncentraciją šlapime. Automatiniai šlapimo analizatoriai šiek tiek didina SG vertes tais atvejais, kai nustatoma proteinurija. Taip pat jeigu pH=7 arba daugiau, tuomet iš analizatoriaus pateikiamos šlapimo specifinio svorio (SG) reikšmės reikėtų atimti 0,005g/cm³. Šlapimo santykinio svorio stabilus sumažėjimas (izohipostenurija) turi daugiau reikšmės nei pavienis tyrimas. Kita svarbi sąlyga: jei santykinis svoris sumažėjęs, daug reikšmingesni yra kitų analizatoriaus rodiklių pokyčiai. Pavyzdžiui, jei santykinio svorio reikšmė 1,010g/cm³, baltymo koncentracija 1g/l klinikiniu požiūriu bus daug svarbesnis radinys, nei ta pati baltymo koncentracija 1g/l esant dideliam santykiniam svoriui (pvz., 1,030g/cm³). Taip yra, nes vienodas baltymo kiekis labiau praskiestame šlapime (su mažu SG) yra didesnės patologijos išraiška. Šlapimo SG ir šlapimo osmoliališkumo matavimai turi panašią klinikinę vertę. Svarbu tai, kad esant SG padidėjimui arba sumažėjimui, atsiranda forminių elementų „nesutapimo“ požymiai lyginant automatinį ir mikroskopinį metodus. Šiuo požiūriu automatinis metodas visada tikslesnis. Jeigu SG rodiklis didesnis arba mažesnis už 1,020g/cm³, tuomet forminiai elementai šlapime greitai suyra, ir laboratorijos gydytojas negali jų pamatyti mikroskopu.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis