Toksoplazmozės serologija

Norma
IgM nėra
IgG padidėjimas mažesnis nei 4 kartai

Sinonimai: toksoplazmos antikūnai, toksoplazmozės titrai.
Serumas
Dangtelis raudonas

Rodiklis reikalingas paremti toksoplazmozės diagnozei arba įrodyti anksčiau buvus organizmo kontaktą su Toxoplasma gondii. Šis sukėlėjas parazituoja kačių organizme. Žmogus susiduria su oocistomis kontaktuodamas su katėmis. Daugumai individų, kurie turi teigiamus antikūnų titrus, ligos požymių nebūna arba ji pasireiškia laikinu lengvu limfadenitu. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad apie pusė visų JAV gyventojų turi teigiamus serologinius toksoplazmozės testus. Todėl antikūnų radimo nereikėtų suabsoliutinti. Šis tyrimas kiek didesnę reikšmę turi dviem klinikiniais atvejais: 1) infekcijos perdavimo vaisiui galimybė; 2) CNS infekcija sergantiems AIDS.

Teoriškai įgimta toksoplazmozė gali būti nustatoma tik in utero, paėmus vaisiaus kraujo pavyzdį. Diagnozė paprastai remiasi IgM nustatymu iš periumbilikalinio kraujo arba gimus. Jeigu įtariama, kad pavyzdys užkrėstas motinos krauju, tai galima patikrinti nustatant hCG. hCG randama tik motinos kraujyje. Jeigu kraujo pavyzdyje yra toksoplazmozei specifinių IgG, – jie taip pat dažniausiai rodo antikūnų patekimą iš motinos organizmo. Tik IgM nepraeina pro placentą į vaisiaus organizmą. Todėl diagnostinis tyrimas vaisui arba naujagimiui gali remtis IgM (arba IgA) nustatymu. Motinos organizme antikūnai prieš Toxoplasma gondii randami labai dažnai ir neturi jokios diagnostinės vertės. Antikūnų radimas jokiu būdu nereiškia, kad vaisiui gali būti perduota infekcija.

Suaugusiesiems antikūnai prieš toksoplazmą paprastai atsiranda praėjus 1–2 savaitėms po infe- kavimo, maksimumą pasiekia per 1–2 mėnesius, vėliau kiek sumažėja, o po to išlieka visą gyvenimą. Toksoplazmozė gali progresuoti pažengusio AIDS atveju. Nors vienkartinis aukštų antikūnų titrų nustatymas kartais rodo aktyvią toksoplazmozę, tokio tyrimo įvertinimas yra problemiškas, nes aukšti titrai gali būti ir sveikiems asmenims, praėjus daug metų po kontakto su sukėlėju.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis