Erekcijos sutrikimai: vyrų ir moterų lūkesčiai pildosi

Erekcijos disfunkcija (ED) – dažniausia vyrų lytinės funkcijos sutrikimo forma. Jai gydyti vartojami įvairaus poveikio vaistai ir nemedikamentinės priemonės (įskaitant psichoterapiją, refleksoterapiją ir kt.). Efektyviausi yra fosfodieste­razės (FDE) inhibitoriai, dabar jie yra pirmaeiliai vaistai ED gydyti. FDE inhibitoriai skiriasi poveikio greitumu, trukme, kitomis farmakokinetikos savybėmis, saugumu ir toleravimu.

Naujausi tyrimai rodo, kad ne visi ED gydyti vartojami vaistai patei­sina pacientų – vyrų ir jų seksu­alinių partnerių lūkesčius tokiais svarbiais lytinių santykių aspek­tais, kaip lytinio akto spontaniš­kumas, abiejų partnerių pasiten­kinimas, norima poveikio pradžia ir trukmė.

A. Burri ir bendr. apklausė in­ternetu 1124 vyrus, turinčius ED, ir 410 sveikų 30–75 metų amžiaus vyrų. Apklausos dalyvių erekcijos funkcijai įvertinti buvo naudojama specialiai parengta anketa, parem­ta Tarptautiniu erekcijos funkcijos indeksu. Visų dalyvių vertinimu, gero vaistų poveikio kriterijus buvo erekcijos išlaikymas iki par­tnerės orgazmo, pripažįstant tai, kad suteikti malonumą partneriui yra svarbiausias visaverčio lytinio gyvenimo aspektas. Įvertinti ir kiti tyrimo dalyvių seksualiniai lūkes­čiai:

-38,1 proc. apklausos dalyvių vyrų nurodė, kad optimalus laikas nuo vaisto pavartojimo iki lytinio akto pradžios (var­pos įstūmimo į makštį) turėtų būti apie 15 minučių;
-95,9 proc. vyrų nurodė, kad vaistas turėtų veikti iki 4 val.;
-71 proc. vyrų nuomone, ilgesnė nei 12 val. vaisto veikimo tru­kmė būtų per didelė.

Šios trys vaisto veikimo charakte­ristikos, manoma, yra svarbiausios gydant ED. Kiti poveikio aspektai ir privalumai, kaip antai lytinio akto spontaniškumas ir partnerio patenkinimas, taip pat labai svar­būs parenkant optimalų gydymą konkrečiam pacientui, nes padeda pasiekti didžiausią pasitenkinimą ir užtikrina gerą vaisto vartojimą.

Seksualumas ir gyvenimo pilnatvė

Seksualumas yra vienas svarbiau­sių visaverčio žmogaus gyvenimo ir santykių su kitais žmonėmis komponentų nepriklausomai nuo asmens lytinės orientacijos ar amžiaus. Naujausios apklausos (Australija) parodė, kad beveik 50 proc. 75–95 m. vyrų aktyvus ly­tinis gyvenimas yra labai svarbus gyvenimo pilnatvei.

Įvairių autorių atlikti tyrimai rodo, kad daugeliui vyrų vyres­niame amžiuje lytinė funkcija pastebimai pablogėja. Tai praside­da vidutiniškai 5-ą gyvenimo de­šimtmetį, o vėliau, senstant, lytinė disfunkcija vis sunkėja. Senstant silpnėja ne tik erekcija, bet ir kiti vyro seksualumo komponentai: lytinis potraukis (libido), susijau­dinimas, ejakuliacijos ir orgazmo galimybės. Vis dėlto partnerių seksualinius santykius labiausiai trikdo ED.

Erekcijos disfunkcija ir priešlai­kinė ejakuliacija (PE) yra dažniau­siai pasitaikančios vyrų lytinės disfunkcijos. 2006–2010 m. atlikta 108 477 vyrų (45 m. ir vyresnių) apklausa parodė, kad tik:

-39,31 proc. tyrimo dalyvių ne­turėjo ED;
-25,14 proc. turėjo lengvą (kar­tais pasitaikančią) ED;
-18,79 proc. – vidutinio sunku­mo ED (beveik visada);
-16,77 proc. – visišką ED (visada).

Erekcijos disfunkcija dažnai pasi­taiko ir jaunesnio amžiaus vyrams. Naujausių tyrimų duomenimis, vie­nas iš 4 vyrų, turinčių erekcijos su­trikimų, yra jaunesnis nei 45 metų.

Seksualiniai sutrikimai, tokie kaip ED, neigiamai veikia ne tik vyro savivertę, gyvenimo kokybę ir emocinę būseną, bet ir pažeidžia asmens seksualumą, kelia pavojų santykių su partneriu ar šeimoje kokybei ir stabilumui. Šiuos nei­ giamus aspektus dar sustiprina visuomenėje įsigalėjusi „impoten­cijos stigma“.

Dabar ED gydymo priemonių arsenalas yra labai gausus. ED gy­dymas tapo ženkliai efektyvesnis į klinikinę praktiką atėjus naujiems vaistams – fosfodiesterazės-5 in­hibitoriams (FDE5I). Gydymas FDE5I iš esmės pagerino ED gy­dymo rezultatus, kartu palankiai paveikė pacientų savivertę, pasiti­kėjimą savimi, gyvenimo kokybę, partnerių pasitenkinimą ir tarpu­savio santykių harmoniją.

Visos šiuolaikinės tarptautinės ir nacionalinės ED gydymo gairės FDE5I priskiria pirmaeiliams vais­tams. Tyrimai rodo, kad FDE5I 60–70 proc. pacientų užtikrina vi­savertį užbaigtą lytinį aktą.

Perspektyviųjų klinikinių at­sitiktinių imčių placebu kontro­liuojamųjų ir dvigubai aklų ty­rimų metaanalizės rodo, kad po sėkmingo ED gydymo reikšmin­gai pagerėja pacientų gyvenimo kokybė, lytinis pasitenkinimas, savivertė ir pasitikėjimas savimi, sumažėja depresija. Vis dėlto ne visiems ED turintiems vyrams gydymas FDE5I padeda, dalis pa­cientų nutraukia FDE5I vartojimą, nes gydymas netenkina jų arba jų partnerių. Nutraukimo priežasčių būna įvairių: vaistas per brangus ar nepakankamai veiksmingas, arba neatitinka lūkesčių – partne­rių pasitenkinimo, erekcijos natū­ralumo, vaisto veikimo pradžios ar trukmės, saugumo ir toleravimo požiūriais. Apibendrintais duome­nimis, per 2 metus iki 50 proc. pa­cientų dėl įvairių priežasčių FDE5I vartojimą nutraukia. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kas lemia tokį pakankamai dažną nusivylimą ED gydymu, įskaitant FDE5I.

Tyrimo apžvalga

Minėto A. Burri atlikto tyrimo vyrų amžiaus vidurkis buvo 46 m.: 73 proc. vyrų turėjo ED anam­nezę, 47 proc. niekada ED negy­dė. Daugumos pacientų (38,46 proc.) ED buvo lengva, o 1,11 proc. – sunkios formos. Viduti­nė erekcijos sutrikimo trukmė – 49 mėn. Dažniausiai pasitaikę gretutiniai komorbidiniai seksu­aliniai sutrikimai buvo PE (22,6 proc.) ir susilpnėjęs lytinis po­traukis (libido) (18,2 proc.). Kas penktas pacientas (19,6 proc.) turėjo padidėjusį arterinį kraujos­pūdį, kiek rečiau – dislipidemiją (17,3 proc.) ir cukrinį diabetą (11,5 proc.). Iš psichoemocinių sutri­kimų šiems vyrams dažniausiai pasitaikė nerimas (16,9 proc.) ir depresija (12,3 proc.). Seksualiai sveikų vyrų grupėje visų šių ko­morbidinių būklių nustatyta reikš­mingai rečiau.

Sekso ir erekcijos svarba

Visi apklausoje dalyvavę vyrai (ir sveiki, ir turintys ED) tvirtino, kad svarbiausias lytinės sueities aspek­tas – išlaikyti varpos erekciją, kol partnerė pasieks orgazmą, o ma­žiausiai svarbus – pasiekti keletą erekcijos epizodų po vienkartinio vaisto pavartojimo. Niekada nuo ED negydytiems vyrams visi ly­tinių santykių aspektai mažiau svarbūs, lyginant su sveikais ir kitų grupių ED turinčiais vyrais. Kuo vyresnis vyras, tuo jam ma­žiau svarbu pasiekti keletą erekci­jos epizodų, bet svarbiau išlaikyti pakankamą erekciją, kol partnerė pasieks orgazmą (t. y. patenkinti partnerę). Jaunesnio amžiaus vyrų seksualumo prioritetai išsidėstę at­virkštine tvarka.

Lytinio gyvenimo kokybė

Apklausa parodė, kad svarbiausi visaverčio lytinio gyvenimo kom­ponentai vyrams buvo: a) gebėji­mas patenkinti partnerę, b) pajusti malonumą ir c) įtraukti partnerę į pasitenkinimo procesą. Mažiau svarbu vyrams: a) galimybė turė­ti neplanuotų lytinių santykių, b) užsiimti seksu, kada tik norisi.

Visi su erekcijos funkcija susiję vertinimo aspektai svarbesni buvo sveikiems vyrams, lyginant su vy­rais, turinčiais ED, o niekada nuo ED nesigydžiusiems vyrams – ma­žiau svarbūs nei gydytiems. Jau­nesnio amžiaus vyrams svarbesnė atrodė galimybė užsiimti seksu spontaniškai ir „kada tik norisi“.

Ideali poveikio pradžia

Dauguma (38,1 proc.) apklau­soje dalyvavusių vyrų nurodė, kad ideali pageidautina vais­to veikimo pradžia turėtų būti apie 15 minučių po pavarto­jimo, 27,6 proc. – nuo 15 iki 30 min., 34,4 proc. – 30–60 min. Nė vienas apklausos dalyvis nenuro­dė, kad adekvati ar pageidautina vaisto veikimo pradžia būtų >60 min. (1 pav.). Visų ED turinčių vyrų nepriklausomai nuo ED sun­kumo nuomone, erekciją gerinan­čio vaisto veikimo pradžia turėtų būti apie 15 min. Tokio požiūrio priežastys buvo įvairios, bet pa­našaus svarbumo: svarbiausios – galimybė užsiimti seksu spon­taniškai ir nedelsiant atsakyti į par­tnerės norus; mažiausiai svarbi –nereikia gaišti daug laiko paruo­šiamosioms glamonėms.

Ideali poveikio trukmė

Absoliuti dauguma ED turinčių vyrų (95,91 proc.) nurodė, kad ideali pageidautina vaisto povei­kio trukmė turėtų būti iki 4 val., o 47,69 proc. – 6–12 val. Apie 71 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų nuomone, vaisto poveikio trukmė >12 val. būtų per didelė (2 pav.). Idealios ar per didelės poveikio trukmės vertinimas iš esmės ne­priklausė nuo ED sunkumo.

Tyrimas parodė, kad nieka­da nuo ED negydytiems vyrams seksualumas ir erekcijos funkcija buvo mažiau svarbūs, lyginant su dabar ar anksčiau vaistų nuo ED vartojusiais ar sveikais vyrais. Nemaža dalis vyrų, turinčių ED, pirma laiko nutraukia gydymą, nes jis nepateisina jų lūkesčių: dėl ne­pakankamo erekcijos (varpos) kietumo ir natū­ralumo, pasitikėjimo gydymu stokos, kitokios nei pageidaujama poveikio pradžios ir trukmės.

Norint parinkti optimalų ED gydymą, rei­kia žinoti individualius pacientų lūkesčius ir norus, taip pat, kuris ED aspektas (ar aspek­tai) kelia jam daugiausia nepatogumų. Tyri­mai rodo, kad ED turintiems vyrams, kaip ir sveikiems, svarbiausia:

-lytinio akto spontaniškumas;
-staigi erekcija;
-galimybė išlaikyti pakankamą erekciją, kol abu partneriai patirs orgazmą.

Mažiau svarbu visiems vyrams: atlikti keletą lytinių aktų po vienos vaisto dozės. Taigi svarbiausia, ko tikimasi iš ED gydy­mo, – galimybės abiem partneriams dalyvauti lytiniame akte ir abiem pasitenkinti. Kai šis lūkestis išpildomas, svarbūs tampa ir kiti ly­tinio akto aspektai.

Taigi svarbiausi šiuolaikinio ED gydymo rei­kalavimai yra šie: greita veikimo pradžia ir protinga pagei­dautina poveikio trukmė.

 Šiuos kriterijus atitinkantis ED gydymas geriausiai imituoja lytinio akto natūralumą ir spontaniškumą. Įdomu ir tai, kad ED turintiems vyrams, kaip rodo ši apklausa, seksas yra mažiau svarbus nei sveikiems jų bendraamžiams, o niekada nuo ED negydytiems vyrams – mažiau svarbus nei dabar ar anksčiau gydy­tiems. Lytinio gyvenimo pilnatvė ir erekcijos savybės (varpos kietumas, galimybė pasi­tenkinti ir patenkinti partnerę) buvo mažiau svarbūs ED turintiems vyrams (ypač nieka­da negydytiems), lyginant su sveikais vyrais. Šiuos vertinimo skirtumus iš dalies gali lem­ti psichoemocinė depresinė būsena, dažniau pasitaikanti ED turintiems vyrams. Tyrimai rodo, kad ED turintys vyrai ilgainiui keičia­si psichologiškai ir dvasiškai: kinta elgesys, lūkesčiai, idėjos ir vertybės.

Avanafilis seksui grąžina natūralumą

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad labiau­siai vyrų, turinčių ED, ir jų partnerių lū­kesčius atitiktų vienas naujausių FDE5I – avanafilis. Jis pasižymi greita absorbci­ja ir dideliu selektyvumu receptoriams. Avanafilio rekomenduojama išgerti likus ~ 15 min. iki lytinio aktyvumo.

Avanafilis silpniau nei sildenafilis veikia FDE-1 receptorius, o FDE-11 receptorius – sil­pniau nei tadalafilis. Avanafilis patikimai daž­niau nei placebas užtikrino sėkmingą mėginimą atlikti lytinį aktą per 15 min. po pavartojimo.

W. Hellstrom ir bendr. atliktame 4 fazės atsitiktinių imčių dvigubai aklame placebu kontroliuojamajame tyrime dalyvavo 18 metų ar vyresni pacientai, turintys 6 mėnesių ar didesnės trukmės ED, atitikę žemiau pateik­tus kriterijus:

-lengva arba vidutinio sunkumo ED (>50 proc. mėginimų atlikti lytinį aktą buvo nesėkmingi dėl nepakankamos trukmės erekcijos);
-per mėnesį ne mažiau kaip 4 kartus mė­gino atlikti lytinį aktą;
-tyrimo laikotarpiu nevartojo kitų erekciją gerinančių vaistų.

Jų erekcijos funkcija pagal standartizuotą ska­lę IIEF buvo įvertinta 5–25 balų. Tyrimo dalyviai (n = 440) atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 3 grupes: vieni vartojo pla­cebą (n = 145), antrieji (n = 147) – avanafilio 100 mg, tretieji (n = 148) – 200 mg avanafilio prieš lytinį aktą. Atsitiktinės atrankos metu buvo atsižvelgta į metabolinę būklę (serga cukriniu diabetu ar ne), ED sunkumą pagal IIEF (lengva ED: 17–25; vidutinio sunkumo ED: 11–16; sunki ED: 10 arba mažiau).

Aštuonias savaites tyrimo dalyviai, abu su partnere pajutę aistrą, išgerdavo po 1 dozę jiems skirto preparato ir įsitraukda­vo į seksualinius veiksmus. Būtina sąlyga: 24 val. jie vartojo ne daugiau kaip 1 preparato dozę. Maisto produktų ir alkoholio vartojimas nebuvo ribojamas. Tyrimo dalyviams buvo rekomenduota pradėti santykiauti praėjus vi­dutiniškai 15 min. po vaisto pavartojimo. Ty­rimo dalyviai turėjo atsakyti į du klausimus:

-Ar pajėgėte įstumti varpą į partnerės makštį?

-Ar erekcijos trukmė buvo pakankama, kad ga­lėtumėte sėkmingai atlikti iki galo lytinį aktą?

Seksualinė tyrimo dalyvių funkcija buvo įver­tinta tyrimo pradžioje ir visų paskesnių apsi­lankymų metu remiantis paciento dienynu ir IIEF. Kaip pirminė baigtis vertinta dalis sė­kmingų bandymų atlikti lytinį aktą, praėjus ~ 15 min. po vaisto išgėrimo esant varpos erekci­jai, pakankamai vagininei penetracijai atlikti.

Rezultatai

Tyrimas parodė, kad abi avanafilio dozės buvo reikšmingai efektyvesnės už placebą. Avanafilio (100 arba 200 mg) vartojusiųjų grupėje reikšmingai didesnė dalis pacientų nei placebo grupėje sėkmingai atliko bent po vie­ną lytinį aktą praėjus ~ 15 min. po preparato pavartojimo. Avanafilio 100 ir 200 mg dozių pranašumas pagal sėkmingai atliktų lytinių aktų dalį, lyginant su placebu, pasireiškė pra­ėjus atitinkamai 12 ir 10 min. po pavartotų dozių. Avanafilis (100 ir 200 mg dozės) reikš­mingai pranoko placebą ir pagal kitus efektus:

-per 8 savaites labiau padidino sėkmingų bandymų atlikti lytinį aktą, esant pakan­kamai erekcijai, dalį nepriklausomai nuo mėginimo pradžios laiko;
-sėkmingų bandymų atlikti vagininę pe­netraciją nepriklausomai nuo bandymo pradžios laiko;
-praėjus 4 sav. nuo tyrimo pradžios ir tyri­mo pabaigoje reikšmingai labiau pagerino erekcijos funkciją vertinant pagal standar­tizuotą IIEF skalę;
-avanafilio (100 arba 200 mg) vartojusių pacientų erekcijos funkcija tyrimo laiko­tarpiu iš vidutinio sunkumo perėjo į len­gvos kategoriją, placebą vartojusių paci­entų grupėje tokio poslinkio nenustatyta.

Per 8 tyrimo savaites 48,7 proc. visų bandy­mų atlikti lytinį aktą 200 mg avanafilio var­tojusių pacientų grupėse baigėsi sėkmingu lytiniu aktu, o placebo grupėje – 27,7 proc. (skirtumas 21,0 proc.). Sėkmingų bandymų per 15 min. nuo pavartotos dozės dalis šio­se pacientų grupėse buvo atitinkamai 28,2 ir 13,8 proc. (skirtumas 14,4 proc.). Dauguma vyrų, kuriems avanafilis buvo veiksmingas, šio vaisto efektyvumas buvo reikšmingas ir pasireiškė per pirmąsias 15 min. po pavar­tojimo.

Palyginti su placebu, 100 arba 200 mg ava­nafilio vartojusių pacientų grupėse užregis­truotas reikšmingai didesnis 1 arba daugiau sėkmingų mėginimų per 15 min. dažnumas: atitinkamai 40,4 vs 57,6 ir 59,7 proc.

Didžiausia varpos rigidiškumo (60 proc. arba didesnio) trukmė vartojant avanafilio (50,100 arba 200 mg) užregistruota praėjus 20–40 min. po vaisto pavartojimo, o varto­jant sildenafilio (50 mg) – praėjus 60–80 arba 100–120 min. po sildenafilio pavartojimo.

Vertinant pirmines ir antrines baigtis, reikšmingų skirtumų tarp 100 arba 200 mg avanafilio vartojusių pacientų grupių nebuvo.

 Fosfodiesterazės inhibitorių molekulių skirtumai

Fosfodiesterazės-5 inhibitoriai skiriasi povei­kio aktyvumu, saugumo ir toleravimo profi­liu, taip pat poveikio pradžia, kuri priklauso nuo vaisto farmakokinetikos ypatumų. FDE5I skiriasi plazmos eliminacijos pusperiodžiu ir poveikio trukme, kuri vardenafilio ir silde­nafilio sudaro 8–12 val., o tadalafilio – 24–36 val. (lentelė). Trys 2 fazės tyrimai parodė, kad avanafilio poveikis trunka >6 val., o sėkmingų lytinių aktų dažnumas po išgertos avanafilio dozės siekia 59–83 proc.

JAV užregistruoti 4 FDE5I. Išgerti jie ab­sorbuojami vidutiniškai per 2 val. Maksima­li avanafilio plazmos koncentracija susidaro praėjus 30–45 min. po pavartojimo.

Šio tyrimo rezultatai iš esmės sutampa su kitų trijų anksčiau atliktų tyrimų duomenimis apie avanafilio efektyvumą gerinant EF. Ver­tinant vien pacientų bandymus atlikti lytinį aktą per 15 min. po avanafilio pavartojimo, avanafilis buvo reikšmingai pranašesnis už placebą: sėkmingų bandymų atlikti lytinį aktą per 15 min. dažnumas avanafilio vartojusių pacientų grupėje buvo 64–71 proc. vs 27 proc. placebo grupėje. Kito tyrimo duomenimis, sėkmingų mė­ginimų dažnumas avanafilio 100 mg grupėje buvo 62 proc., 200 mg avanafilio grupėje – 36 proc. vs 26 proc. placebo grupėje. (3 pav.). Pa­cientų po prostatektomijos grupėje sėkmingų mėginimų dažnumas buvo 36,4 proc. (100 ir 200 mg grupėse) vs 4,5 proc. placebo grupė­je. Visų grupių pacientams nebuvo ribojamas maisto ir alkoholio vartojimas.

Nepageidaujami poveikiai

Visų trijų grupių pacientams dažniausiai pa­sitaikė šių nepageidaujamų poveikių, nors jie buvo reti:

-galvos skausmas – 3,7 proc.;
-viršutinių kvėpavimo takų infekcija – 3,2 proc.;
-nosies užgulimas – 1,6 proc.

Nepageidaujamų avanafilio poveikių daž­numas buvo panašus į kitų FDE5I, tačiau vartojant avanafilio rečiau pasitaikė nugaros skausmo ir vizualinių šalutinių efektų atvejų.

Išvados

-Palyginti su placebu, avanafilis statistiškai reikšmingai padidino sėkmingų mėginimų pradėti ir užbaigti lytinį aktą esant pakan­kamai erekcijai per 15 min. nuo pavartojimo.
-Šis avanafilio pranašumas, lyginant su pla­cebu, pasireiškė jau po 10 min. po avana­filio pavartojimo.
-Pavartojus avanafilio lytiniam santykiavi­mui reikalinga varpos erekcija pasiekiama per vidutiniškai 15 minučių, todėl gydant ED avanafilis yra tinkamas vaistas vartoti „pagal poreikį“.

Šaltinis: Farmacija ir laikas