Psichikos sutrikimai sergant priešinės liaukos vėžiu
Sandra Nikulina LSMU MA Psichiatrijos klinika
Priešinės liaukos vėžio diagnozavimas neigiamai paveikia vyrų psichikos būklę. Sergant priešinės liaukos vėžio, dažniausiai pasireiškiantys psichikos sveikatos pokyčiai yra distresas, nerimas, depresija, seksualinių funkcijų ir pažinimo funkcijų sutrikimai.
Priešinės liaukos vėžys (PLV) – viena labiausiai paplitusių vėžio formų tarp vyresnio amžiaus vyrų visame pasaulyje. Lietuvos vėžio registro duomenimis, iki 2011 m. vyrų mirtingumas Lietuvoje nuo PLV buvo antroje vietoje po plaučių vėžio [1]. Panašius duomenis pateikia ir kitos Vakarų Europos valstybės [2]. Pradinių stadijų PLV galima nustatyti ištyrus priešinės liaukos specifinį antigeną (PS A). PS A – biologinis auglio žymuo, atrastas 1980 m., kuris tapo kliniškai reikšmingu PLV diagnostikos veiksniu. Juo remiantis, nauji PLV atvejai diagnozuojami ankstyvesnių stadijų. Tai kartu lėmė ir sergamumo šia liga rodiklių padidėjimą. Ankstyvų stadijų PLV paprastai nesukelia skausmo ar nesutrikdo funkcijos. Dauguma vyrų, kuriems PLV diagnozuojamas PS A patikros metu, iki patikros mano esą sveiki. Vėžys dažnai suvokiamas kaip grėsmė gyvybei [3]. Ligos gydymas paprastai pailgina vyrų gyvenimo trukmę, bet paveikia jų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Sergant PLV, psichikos sveikatos pokyčiai gali atsirasti ir jų išraiškos laipsnis skirtis dėl kelių priežasčių. Įvairiuose literatūros šaltiniuose dažniausiai minimos šios priežastys: žinia apie diagnozę; ligos forma – vietinė ar išplitusi; taikomi skirtingi gydymo metodai. Pastarieji yra tokie: radikali priešinės liaukos pašalinimo operacija – prostatektomija; išorinė spindulinė terapija; priešinės liaukos brachiterapija; konservatyvus ligos valdymas (hormonoterapija – androgenų deprivacija arba atidus būklės stebėjimas, kai gydymas neskiriamas) [4, 5]. Dažniausiai pasireiškiantys psichikos sveikatos pokyčiai yra distresas, nerimas, depresija, seksualinių funkcijų sutrikimai, pažinimo funkcijų sutrikimai. Toliau pateikiama įvairių literatūros šaltinių apžvalga, kurioje anksčiau minėtais aspektais nagrinėjamas PLV poveikis vyro psichikos sveikatai.
Priešinės liaukos vėžio diagnozės poveikis
PLV diagnozės poveikis psichikos sveikatai iki galo neišsiaiškintas. Anksčiau PLV sergančių vyrų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai dažniausiai apimdavo tuos atvejus, kai gydymas greitai bus pradėtas arba iš karto po gydymo [6], tačiau labai retai – iki diagnozės nustatymo. Norint realiai įvertinti PLV diagnozės poveikį psichikos sveikatai, reikalingas pradinis psichikos būklės įvertinimas prieš vėžio diagnozės nustatymą. Tokį įvertinimą atlikti yra sudėtinga, nes nežinoma, kas ir kada susirgs vėžiu. Šiam tikslui įgyvendinti reikalinga labai didelė imtis. Šio amžiaus pradžioje vykdytame viename didžiausiame tyrime ERSPC (angl. The European Randomized Study of Screening for Prostate Cancer) buvo tiriama, ar ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas sumažina mirtingumą dėl priešinės liaukos vėžio [7]. Viename iš etapų buvo tiriamas ligos poveikis psichikos sveikatai. Tyrimo dalyviai pildė su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimyno (angl. Short Form SF-36) dalis, kurios atspindi emocinę būseną ir gyvybingumą. Prieš patikrą klausimyną pildė 3800 vyrų (atsakas – 88 proc.). Patikros metu vėžys diagnozuotas 82 vyrams. Iš jų 52 vyrai (atsakas – 63 proc.) pakartotinai pildė klausimyną dviejų papildomų įvertinimų metu: prieš pradedant pirminį gydymą (vidutiniškai per 1 mėnesį nuo diagnozės nustatymo) ir praėjus 6 mėnesiams nuo gydymo pradžios. Nustatyta, kad psichikos būklė reikšmingai pablogėjo nustačius diagnozę per 1 mėnesį (p ≤ 0,04). Dar po 6 mėnesių šie rodikliai buvo pagerėję ir reikšmingai nesiskyrė nuo buvusių iki diagnozės nustatymo, bet į pradinį lygmenį negrįžo [6]. JAV atliktame didelės apimties populiacijos tyrime, naudojant SEER (angl. The Surveillance, Epidemiology, and End Results) ir MHOS (angl. Medicare Health Outcomes Survey) duomenis, buvo analizuojami PLV sergančių vyrų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčiai. Jiems įvertinti naudotas SF-36 klausimynas. Tyrimui buvo atrinkti 445 PLV sergantys vyrai ir kontrolinė grupė (n = 2225). Prieš diagnozės nustatymą PLV sergančių ir nesergančių vyrų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė beveik nesiskyrė. Nustačius diagnozę, reikšmingai pablogėjo sergančių vyrų psichikos, fizinė būklė, taip pat socialinis funkcionavimas, lyginant su kontroline grupe. Ženklus pablogėjimas pastebėtas per pirmuosius 6 mėnesius nuo diagnozės nustatymo. Atlikus įvertinimą po 1 metų, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo panaši abiejose grupėse. Ligonių grupėjepagerėjimas nesiekė iki diagnozės buvusio lygmens [4]. Galima teigti, kad PLV diagnozavimas neigiamai paveikia vyrų psichikos būklę. Tikėtina, kad vyrų informavimas apie anksti diagnozuotos ligos gydymo galimybes ir palankias prognozes pagerintų jų psichikos sveikatą ir sumažintų distresą.
Depresija ir nerimas
Minėtame JAV populiacijos tyrime nustatyta, kad vyrai, gydyti konservatyviai ar išorine spinduline terapija, buvo labiau linkę susirgti depresija. Jų psichikos būklės rodikliai buvo reikšmingai blogesni už kontrolinės grupės tiriamųjų. Vyrai, kuriems diagnozė buvo nustatyta prieš 19 ir daugiau mėnesių, turėjo apie 2,2 karto didesnę riziką susirgti depresija negu vyrai, nesergantys vėžiu [4]. Kitų tyrimų rezultatai taip pat pateikia įrodymų, kad vyresnio amžiaus vyrai, sergantys vėžiu, dažniau suserga depresija [8–11]. Dažnai minima androgenus deprivuojanti terapija, ilgalaikis gydymas, su amžiumi susijusios ribotos fizinės galimybės taip pat gali nulemti depresijos pasireiškimą [10]. Taip pat nustatyta, kad skausmas vietinio vėžio atveju gali būti depresijos ir nerimo pranašas [5]. 2012 m. Japonijoje atlikto momentinio stebėjimo tyrimo metu nustatyta, kad stipriu ir labai stipriu nerimu skundėsi vyrai, gydyti radikaliai, – 47,6 proc.; brachiterapija – 40,0 proc.; išorine spinduline terapija – 37,5 proc. Tačiau stiprus ir labai stiprus asmenybinis nerimastingumas radikaliai gydytų vyrų grupėje buvo gerokai mažesnis – 23,7 proc. Asmenybinis nerimastingumas siejosi su būsenos nerimu ir psichikos sveikatos būkle [12].
Seksualinės funkcijos sutrikimai
Daug dėmesio skiriama PLV ir jo gydymo poveikiui vyro seksualinėms funkcijoms. Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, nustatyta, kad vyrai, sergantys vietiniu PLV, dažniau skundėsi seksualiniais sutrikimais negu panašaus amžiaus vėžiu nesergantys vyrai. Sunkiausių problemų labai greitai po gydymo patyrė radikaliai gydyti vyrai. Grąžinti seksualines funkcijas į prieš gydymą buvusį lygmenį šiems vyrams labai sudėtinga. Yra duomenų, kad seksualinė funkcija po radikalaus gydymo per vienerius metus atsitaisė 31 proc. vyrų. Vyrams, sergantiems PLV (nepriklausomai nuo to, ar jie buvo gydyti, ar ne), fiziologinės impotencijos rizika yra didesnė negu panašaus amžiaus vėžiu nesergantiems vyrams. Fiziologine impotencija skundėsi 86 proc. radikaliai gydytų pacientų, 57 proc. – gydytų išorine spinduline terapija ir 57 proc. – kuriems taikytas atidus stebėjimas. Šiais atvejais seksualinėsfunkcijos buvo sutrikusios ir pradiniu tyrimo etapu ir praėjus 1–2 stebėjimo metams [5]. Iki šiol stokojama tyrimų, kuriuose būtų įvertintos išplitusiu PLV sergančių ir sveikų panašaus amžiaus vyrų seksualinės funkcijos. Todėl sudėtinga tiksliai identifikuoti išplitusios ligos poveikį seksualinėms funkcijoms. Remiantis kai kuriais tęstiniais tyrimais, apimančiais su sveikata susijusios gyvenimo kokybės įvertinimą, nustatyta, kad vyrų, sergančių išplitusia ligos forma, seksualinės funkcijos buvo labai sutrikusios jau prieš gydymą. Šių vyrų seksualinių funkcijų sutrikimo laipsnis buvo labai panašus į vyrų, sergančių vietine ligos forma ir gydytų radikaliai. Tokie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad išplitusi liga pati viena gali turėti įtakos seksualinėms funkcijoms [5]. Aptariamo tyrimo pradžioje stebimos ir hormonoterapijos grupių vyrai teturėjo minimalių sutrikimų. Po 1–2 mėn. nuo gydymo pradžios hormonoterapijos grupės vyrai dažniau skundėsi sumažėjusiu susidomėjimu ir pasitenkinimu seksu negu stebimos. Po 6 mėn. Hormonoterapija gydomi vyrai dažniau skundėsi pablogėjusia erekcija, sumažėjusiu susidomėjimu ir pasitenkinimu seksu negu stebimos grupės. Absoliutūs šių sutrikimų skaičiai nebuvo pateikti, tačiau vidutiniškai daugiau seksualinių problemų patyrė hormonoterapija gydomi vyrai. Jie nurodė vidutinį tokių sutrikimų laipsnį. Taigi, ne tokios agresyvios gydymo formos gali būti susijusios su geresnėmis seksualinėmis funkcijomis [5]. Pastaruoju metu atlikti tyrimai, vertinę hormonoterapijos poveikį vyro seksualinėms funkcijoms, atskleidžia platų spektrą seksualinių funkcijų sutrikimų: susilpnėjusi ejakuliacija ir orgazmas; sumažėjęs potraukis ir seksualinis aktyvumas, erekcijos sutrikimai. Tai turi tiesioginės įtakos vyro gyvenimo kokybei ir pasitikėjimui savimi [13]. Vis dėlto iš kai kurių tyrimų sunku daryti apibendrinančias išvadas, mat kai kuriuose tyrimuose įvertinimas atliktas tik vieną kartą, praėjus keleriems metams po gydymo. Ne visur buvo kontroliuojami pradiniai seksualinių funkcijų skirtumai.
Distresas, pažinimo funkcijų ir gretutiniai psichikos sutrikimai
Pastaruoju metu didėja susidomėjimas psichologinio distreso nustatymu ir gydymu, sergant PLV. Nemažai tyrimų atskleidė, kad daugelis vėžiu sergančių ir distresą jaučiančių vyrų yra negydomi, nes nėra tinkamų ir pritaikytų testų distresui nustatyti. Tokių testų pritaikymas padėtų atrinkti asmenis, kuriems reikėtų skirti psichologinio poveikio priemones.Pastaraisiais metais daugėja tyrimų, kuriuose apklausiami
Apibendrinimas
Priešinės liaukos vėžys – viena labiausiai paplitusių vėžio formų tarp vyresnio amžiaus vyrų visame pasaulyje. Lietuvos vėžio registro duomenimis, iki 2011 m. vyrų mirtingumas nuo PLV buvo antroje vietoje po plaučių vėžio. Sergant PLV, dažniausiai pasireiškiantys psichikos sveikatos pokyčiai yra distresas, nerimas, depresija, seksualinių funkcijų sutrikimai, pažinimo funkcijų sutrikimai. PLV diagnozavimas neigiamai paveikia vyrų psichikos būklę. Informavimas apie anksti diagnozuotos ligos gydymo galimybes ir palankias prognozes pagerintų vyrų psichikos sveikatą ir sumažintų distresą. Vyrai, gydyti konservatyviai ar išorine spinduline terapija, labiau linkę susirgti depresija. Ilgalaikis gydymas, su amžiumi susijusios ribotos fizinės galimybės, skausmas gali pranašauti nerimą ir depresiją ateityje. Nerimas būdingas beveik pusei nuo PLV gydomų vyrų. Didesnė rizika išsivystyti fiziologinei impotencijai būdingesnė vyrams, sergantiems PLV, negu panašaus amžiaus nesergantiems vėžiu vyrams. Seksualinių funkcijų sutrikimais skundėsi visi vyrai, sergantys PLV, nepriklausomai nuo gydymo pobūdžio. Hormonoterapija turi neigiamos įtakos PLV sergančio vyro pažinimo funkcijoms (erdvinei ir verbalinei atminčiai). PLV ir kartu esantys gretutiniai psichikos sutrikimai susiję su blogesne gyvenimo kokybe. Dėl PLV ir jo gydymo pasireiškiantys psichikos sutrikimai neigiamai paveikia ligonio su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Todėl būtina ankstyva šių sutrikimų diagnostika ir gydymas bei juos galinčio sukelti distreso korekcija.
Šaltinis: "Lietuvos gydytojo žurnalas"
