Nuožvarbos

Ligos aprašymas

Nuožvarbos – tai odos patologinė būklė, atsiradusi po ilgalaikio žemos temperatūros poveikio žiemos, rudens, pavasario metu, esant didelei drėgmei. Dažniausiai nušąla atviros kūno vietos, vaikams dažniau pažeidžiama nosis ir skruostai, o suaugusiems ir paaugliams – pėdos, plaštakos, keliai.

Simptomai

Skruostų, nosies, ausų, plaštakų odoje atsiranda paraudę riboti, rečiau išplitę patinimai. Šiuos patinusius mazgus grįžus į šiltą patalpą iš lauko ir sušilus niežti, atsiranda skausmingas deginimas ir paraudimas. Nuožvarbos gali būti kaip maži mazgeliai, dideli mazgai, net galimos pūslės ir opos. Nušalimai gyja ilgai. Nušąlama dažniausiai rudenį, žiemą ir būklė pradeda gerėti tik esant šiltesnėms dienoms.

Dažnai komplikuojasi prisidėjusia antrine bakterine infekcija. Tai dažnai atsitinka stipriai masažuojant, trinant nušalusias vietas, kai pažeidžiamas odos vientisumas.

Gydymas

Šilti drabužiai, avalynė, pirštinės ir šiltos patalpos geriausiai apsaugo nuo šalčio ir nuožvarbų susidarymo.

Taip pat būtinas odos maitinimas prieš einant į lauką (atvirų kūno vietų patepimas riebiu kremu), imuniteto stiprinimas vitaminais, geležies preparatais.

Susidarius nuožvarboms, išoriškai patariama daryti šiltas voneles 15-30 min., švelniai masažuoti. Jei uždegimas stiprus, skiriami gliukokortikoidų tepalai. Gydymo vaistais tikslas yra pagerinti kraujagyslių tonusą ir mikrocirkuliaciją, todėl suaugusiems gali būti rekomenduojama nifedipino, diltiazemo, nikotinamido preparatai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas