Kraujavimas iš tiesiosios žarnos
Kraujavimas – kraujo tekėjimas iš pažeistos kraujagyslės. Kraujuojant į plaučius, bronchus, tracchėją, dvylikapirštę žarną, skrandį ar stemplę, tekantis kraujas gali prasiveržti pro burną. Dėl kraujavimo į plaučius ligonis atkosti šviežio putoto kraujo. Kraujuojant iš skrandžio arba dvylikapirštės žarnos, ligonis vemia apvirškintu krauju su krešuliais ir maisto priemaišomis. Kraujuojant iš storosios ar tiesiosios žarnos, kraujas išsiskiria su išmatomis, kraujuojant iš inkstų, šlapimo pūslės, šlapimtakio – su šlapimu. Dėl kraujavimo staiga netekus apie 1 litrą kraujo, pradeda trikti širdies veikla, vidaus organai, pritrūksta deguonies, atsiranda ūminė mažakraujystė, gali ištikti hemoraginis šokas. Kraujavimas ypač pavojingas vaikams ir senyvam žmogui. Nukraujavus būna silpna, troškina, išblykšta oda ir gleivinės, padažnėja pulsas, išpila prakaitas. Žmogus miršta netekęs 50-60% kraujo, o stipraus kraujavimo atvejais ir 25%. Dėl lėtinio, nežymaus ir ilgalaikio, kraujavimo atsiranda lėtinė geležies stokos mažakraujystė.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas | Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas