Gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys

Ligos aprašymas

Tai gimdos gleivinės piktybinis auglys. Sergamumas šio tipo vėžiu Lietuvoje didėja, dažniausiai moterys suserga menopauzės metu, t.y., 55-65 metų, bet gali pasitaikyti ir jaunesnėms. Vėžio išsivystymui turi įtakos hormoninis disbalansas – gaminama per daug estrogenų ir todėl išvešėja gimdos gleivinė, taip pat nutukimas, cukrinis diabetas, aukštas kraujo spaudimas, sutrikusių mėnesinių ciklo kraujavimai, vėlyvas menopauzės atsiradimas, negimdymas, estrogenų bei antiestrogenų vartojimas turi didelę reikšmę.

Simptomai

Pradžioje moteris jokių simptomų gali nejausti. Vėliau atsiranda necikliniai kraujavimai, gausios mėnesinės prieš menopauzę ar atsiranda kraujingas tepimas ar kraujavimas jau seniai nebeturinčiai mėnesinių moteriai. Didžiajai daliai moterų nebūdingas kraujavimas būna vienintelis perspėjimas apie šią ligą. Jei navikas padidėja tiek, kad ima spausti gretimai esančius organus, pasireiškia ir kiti simptomai. Tai – pilvo apačios skausmas, šlapimas su krauju, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, inkstų vandenė, kai užspaudžiami šlapimtakiai.

Diagnozė

Diagnozė grindžiama išsakytais simptomais, ginekologine moters ir šeimine anamneze, ginekologiniu ištyrimu, ultragarsiniu tyrimu, histeroskopija – gimdos ertmės apžiūrėjimu iš vidaus pro specialų optinį prietaisą, vadinamą histeroskopu). Taip pat paimamas gimdos ertmės audinio gabalėlis ir ištiriamas, ar yra nenormalių ląstelių.

Gydymas

Pagrinde visada operuojama – šalinama gimda su kiaušidėmis ir kiaušintakiais. Taikomas ir spindulinis, chemoterapinis gydymas. Chemoterapinis gydymas svarbus dėl vėžio atkričio išvengimo ar metastazių gydymo. Hormonų terapija taikoma, kai yra bloga ligos prognozė ar ji sparčiai progresuoja, ar kai moters negalima gydyti kitais būdais. 

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas