Membraninė nefropatija

Anatomija

Inkstai yra porinis organas. Inksto struktūrinis ir funkcinis vienetas – nefronas. Kiekviename inkste yra labai daug, net iki milijono nefronų. Nefroną sudaro dvi pagrindinės dalys: kapiliarų kamuolėlis (glomerulas), kurį gaubia kapsulė ir kanalėliai (vingiuotieji ir tiesūs). Glomerule vyksta skysčio ir medžiagų filtracija iš kraujo, tuo tarpu kanalėliuose vyksta tiek medžiagų įsiurbimas atgal į organizmą, tiek jų išskyrimas į prafiltruotą skystį.

Ligos aprašymas

Membraninė nefropatija – tai susirgimas, kurio metu dėl tam tikrų struktūrų (imuninių kompleksų) nusėdimo glomerulų kraujagyslėse vyksta jų uždegimas, kapiliarų sienelė (membrana) suplonėja ir tampa pralaidi baltymams. Liga pasireiškia nefroziniu sindromu. Nefrozinis sindromas – tai toks inkstų pažeidimas, kai šlapime randama >3,5 g baltymo per parą, kraujyje sumažėjęs albuminų (tam tikro baltymo) kiekis ir pasireiškia generalizuota edema (kūno tinimas).

Liga dažniausiai serga suaugę žmonės, labai retai vaikai.

Ligos priežastis

Anksčiau beveik visuomet buvo nustatoma idiopatinė membraninė nefropatija, t.y., jos priežastis likdavo nežinoma. Šiuo metu pastebėta, kad beveik visais atvejais susirgimas susijęs su imunine sistema, nustatytas autoimuninis aktyvumas (organizmas dėl nežinomų priežasčių kovoja prieš save). Ši liga gali pasireikšti reumatinių, infekcinių, piktybinių susirgimų metu, taip pat vartojant tam tikrus vaistus (aukso preaparatus, ličio preaparatus ir t.t.).

Simptomai

Ligai būdingi šie klinikiniai simptomai:

Galūnių, ypač kojų, tinimas,
Svorio padidėjimas,
Šlapinimasis naktį,
Nuovargis, nemiga,
Apetito stoka.

Diagnostika

Liga įtariama atsiradus klinikiniams požymiams ar atsitiktinai aptikus didelį kiekį baltymo šlapime. Atliekamas išsamus inkstų ištyrimas, nustatomi laboratoriniai rodikliai, leidžiantys įvertinti inkstų veiklą, taip pat instrumentiniai tyrimai. Membraninė nefropatija diagnozuojama atlikus inkstų biopsiją.

Gydymas

Jeigu ligos priežastis nustatoma, gydomas pagrindinis susirgimas, nulėmęs membraninės nefropatijos vystymąsi. Kitu atveju gydymas priklauso nuo bendros būklės ir inkstų veiklos sutrikimo laipsnio. Skiriami vaistai tinimams ir hipertenzijai mažinti (jei yra). Esant atitinkamiems ligos progresavimo veiksniams, skiriamas imuninę sistema slopinantis gydymas gliukokortikosteroidais. Daliai pacientų po gydymo liga nustoja progresuoti, o daliai inkstų funkcija palaipsniui blogėja iki galutinės stadijos inkstų nepakankamumo išsivystymo. Tuomet skiriamas inkstų pakaitinis gydymas ir atliekama inkstų transplantacija.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas