Atorvastatinum

Vaistas

Susijusios ligos

Apibūdinimas
HMG-KoA reduktazės ir endogeninės cholesterolio
sintezės inhibitorius.
Indikacijos
Pirminė heterozigotinė hipercholesterolemija (IIA
tipo) arba mišri dislipidemija (IIB tipas) suaugusiesiems
ir vaikams nuo 10 metų (dietos ir kitų nefarmakologinių
priemonių poveikiui papildyti, kai
jų nepakanka); šeiminė homozigotinė hipercholesterolemija
suaugusiesiems (kartu su kitomis lipidemiją
mažinančiomis priemonėmis arba jeigu
jų taikyti negalima); papildoma pirminė kardiovaskulinių
įvykių profilaktika suaugusiesiems, kuriems
patvirtinta didelė jų rizika (kartu koreguojant
kitus rizikos veiksnius). Visais atvejais prieš
gydymą ir jo metu būtina cholesterolio koncentraciją
mažinanti dieta.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei
medžiagai; aktyvi kepenų liga arba dėl neaiškios
priežasties daugiau kaip 3 kartus didesnė
už didžiausią leistiną ribą transaminazių koncentracija;
nėštumas ir žindymas; vaisingo amžiaus
moterims, netaikančioms veiksmingos kontracepcijos;
negalima pradėti vartoti , jeigu KK koncentracija
> 5 VNR.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Iš pradžių – 10 mg
1 kartą per parą, didžiausia dozė – 80 mg 1 kartą
per parą; dozę koreguoti ne dažniau kaip kas 4 sav.
Vaikams nuo 10 metų. Per burną. Iš pradžių
10 mg, galima didinti iki 20 mg atsižvelgiant į organizmo
reakciją ir vaisto toleravimą. Senyviems. Dozės koreguoti nereikia.
IFN. Dozės koreguoti nereikia.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažnos: nazofaringitas; alerginės reakcijos; hiperglikemija;
galvos skausmas; ryklės ir gerklės skausmas,
kraujavimas iš nosies; vidurių užkietėjimas,
pilvo pūtimas, dispepsija, pykinimas, viduriavimas;
mialgija, artralgija, galūnės skausmas, raumenų
spazmai, sąnarių patinimas, nugaros skausmas;
kepenų funkcijos rodiklių anomalijos, padidėjusi
kreatino kinazės koncentracija.
Nedažnos: hipoglikemija, kūno svorio prieaugis,
anoreksija; košmarai, nemiga; galvos svaigimas,
parestezija, hipestezija, skonio pojūčio sutrikimas,
amnezija; miglotas matymas; spengimas ausyse;
vėmimas, viršutinės ar apatinės pilvo dalies skausmas,
raugulys, pankreatitas; hepatitas; dilgėlinė,
odos išbėrimas, niežulys, alopecija; kaklo skausmas,
raumenų nuovargis; negalavimas, astenija,
krūtinės skausmas, periferinė edema, nuovargis,
karščiavimas; leukocitai šlapime.
Retos: periferinė neuropatija; sutrikusi rega; cholestazė;
angioneurozinė edema, pūslinis dermatitas,
įskaitant daugiaformę eritemą, Stivenso ir
Džonsono sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę;
miopatija, miozitas, rabdomiolizė (dėl jos gali
pasireikšti mioglobinurija ir ištikti ūminis IFN),
tendopatija (gali plyšti sausgyslė); trombocitopenija.
Labai retos: apkurtimas; KFN; ginekomastija; anafilaksija.
Nežinomo dažnio: su imuninėmis reakcijomis siejama
nekrozinė miopatija; cukrinis diabetas.
Nėštumas
Vartoti negalima.
Žindymas
Vartoti negalima.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra kepenų liga, padidėjusi
ALAT, ASAT ar KK koncentracija kraujyje, rabdomiolizės
rizikos veiksnių (sutrikusi inkstų funkcija,
hipotirozė, paveldima raumenų liga paties
paciento arba jo šeimos anamnezėje, buvęs toksinis
statinų ar fibratų poveikis raumenims, kepenų
liga anamnezėje, amžius >70 metų, alkoholizmas).
Prieš gydant ir periodiškai gydymo metu tirti kepenų
funkciją (jei transaminazių koncentracija >
3 VNR, mažinti dozę arba vartojimą nutraukti).
Atorvastatinas yra CYP3A4 ir pernašos baltymų
(pvz., OATP1B1) substratas, todėl vaistai, kurie slopina
CYP3A4 arba pernašos baltymus (pvz., tipranaviras
ar lopinaviras su ritonaviru, ciklosporinas,
klaritromicinas), gali padidinti jo koncentraciją ir
sukelti miopatiją. Be to, miopatijos riziką gali padidinti
kartu vartojami galintys ją sukelti vaistai
(pvz., fibratai, ezetimibas). Įspėti pacientą, kad tuoj
pat kreiptųsi į gydytoją, jeigu atsirastų raumenų
skausmas, mėšlungis ar silpnumas, ypač jei šie su trikimai susiję su bendrojo pobūdžio negalavimu
ar karščiavimu. Įtarus intersticinę plaučių ligą, vartojimą
nutraukti.