IgA nefropatija

Ligos aprašymas
Tyrimai
Gydytojai
Video
Simptomai
Straipsniai
Vaistai ligai gydyti

Anatomija

Inkstai yra porinis organas. Inksto struktūrinis ir funkcinis vienetas – nefronas. Kiekviename inkste yra labai daug, net iki milijono nefronų. Nefroną sudaro dvi pagrindinės dalys: kapiliarų kamuolėlis (glomerulas), kurį gaubia kapsulė ir kanalėliai (vingiuotieji ir tiesūs). Pirminis šlapimas filtruojasi glomerule, pro kapiliarų sieneles, sudarytas iš trijų sluoksnių: vidinio endotelio, išorinio epitelio ir vidurinio – bazinės membranos. Kapiliarų kilpas tarpusavyje jungia tam tikra medžiaga, vadinama mezangiumu.

 

Ligos aprašymas

Imunoglobulino A nefropatija (Bergerio liga) pirmą kartą aprašyta 1986 m. Tai liga, kurios metu inkstuose (mezangiume) nuolat atsideda tam tikri antikūnai, vadinami imunoglobulinu A (IgA). Antikūnai – tai baltymai, kurie jungiasi su organizmui svetima medžiaga (antigenu) ir taip „duoda signalą“ imuninei sistemai ją sunaikinti. Bergerio ligos metu IgA atsidėjimas ir kaupimasis inkstuose yra patologinis, sutrikdantis normalią filtraciją ir pirminio šlapimo susidarymą.

Ig A nefropatija – tai viena dažniausių inkstų glomerulų ligų. Gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės, tačiau dažniau pasitaiko vaikų ir paauglių tarpe. Vyrai serga kelis kartus dažniau nei moterys.

 

Rizikos faktoriai

Nemodifikuojamiems (nekeičiamiems) rizikos veiksniams priskiriama: jaunesnis amžius, vyriškoji lytis, geltonoji rasė, šeiminė anamnezė (šeimoje buvę šio susirgimo atvejų).

Manoma, kad su padidėjusia IgA gamyba gali būti susijusios kai kurios ligos ir būklės: kepenų cirozė, kvėpavimo ir virškinamojo trakto infekcijos, mitybos faktoriai (gluteno vartojimas – grūdiniuose produktuose).

 

Simptomai

Ankstyvose ligos stadijose nepasireiškia jokie klinikiniai simptomai. Liga gali būti nustatyta po kelių dešimtmečių, kuomet šlapimo tyrime atsitiktinai randama baltymo ar kraujo kūnelių.

Imunoglobulino A nefropatijai būdingi šie simptomai:

Nuolat patamsėjęs šlapimas (sąlygoja eritrocitų buvimas jame),
Patamsėjusio šlapimo ar matomo kraujo šlapime epizodai,
Šono (vieno ar abiejų) skausmas,
Pėdų ar plaštakų tinimas,
Padidėjęs kraujo spaudimas,
Nedidelis karščiavimas.

 

Diagnostika

Šlapimo tyrime aptinkama baltymo, eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). Kraujo tyrime gali būti nustatytas padidėjęs kreatinino kiekis. Liga patvirtinama atlikus inkstų biopsiją ir gautą medžiagą ištyrus mikroskopu.

 

Gydymas

Ligos eiga yra individuali. Vieni visiškai pasveiksta, kitiems inkstų funkcija pamažu vis blogėja. Svarbiausias gydymo tikslas – sulėtinti ligos progresavimą ir išvengti komplikacijų. Gali būti skiriami antihipertenziniai vaistai (angiotenziną konvertuojančio faktoriaus inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai), imunosupresiniai vaistai (gliukokortikosteroidai). Pastebėta, jog teigiamą poveikį daro žuvų taukai, šiek tiek sumažindami uždegiminį procesą glomeruluose.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos
ligos
simptomai
šlapimas
vaistai

Rašyti komentarą